Futbolo klubui iš A. Labino priteista 2 mln. 510 tūkst. eurų žalai atlyginti.
Teismas įpareigojo kaltinamąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be leidimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos rajono ribų ir per trejus metus atlyginti bankrutavusiam futbolo klubui dalį padarytos žalos – 1,3 mln. eurų.
Bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad 2010–2012 metais Aušrys Labinas, kuris tuo metu ėjo futbolo klubo „Ekranas“ prezidento pareigas, iš klubo kasos paėmė ir negrąžino daugiau kaip 2,5 mln. eurų. Norėdamas nuslėpti pinigų pasisavinimą ir pagrįsti tokios didelės sumos panaudojimą, A. Labinas nurodė darbuotojams į klubo buhalterinę apskaitą įtraukti įvairius suklastotus dokumentus – žaidėjų atstovavimo sutartis, susitarimus dėl užmokesčio, sąskaitas faktūras, pinigų išmokėjimo kvitus, kt.
Nors kaltę dėl jam inkriminuoto turto pasisavinimo A. Labinas neigė, teismo neįtikino kaltinamojo versija, jog pinigus jis perdavė futbolininkų agentui iš Moldovos, o šis neva meluoja, kad jų negavo.
Rašysenos ekspertai pripažino, kad ant 2011–2012 metais A. Labino iniciatyva parengtų susitarimų dėl užmokesčio esantis I. C. (agento iš Moldovos) parašas yra suklastotas. Teismas konstatavo, kad atsižvelgus į tai ir kitus bylos duomenis, A. Labinas šiuos susitarimus paruošė ne siekdamas bendradarbiauti su agentu, o pateisinti ar pridengti savo paties neteisėtus veiksmus ir fiktyvius sandorius.
Teismas pažymėjo, kad kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams: liudytojų parodymams, ekspertų išvadoms, klubo mokestinių patikrinimų aktams, o kai kuriais atvejais ir elementariai logikai.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nors jokių paslaugų klubui agentas I. C. neatliko, A. Labinas nesiėmė veiksmų, kad klubui būtų sugrąžinti agentui tariamai sumokėti pinigai. Į teismą dėl klubui neva agento padarytos žalos jis kreipėsi tik praėjus dvejiems metams po to, kai šioje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
A. Labinas buvo kaltinamas ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teismas jį išteisino kaip nepadariusį šio nusikaltimo. Pripažinęs, kad A. Labinas padarė buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, teismas nurodė, kad vis tik šie pažeidimai nesukėlė pasekmių, numatytų baudžiamajame įstatyme.
„2016-01-25 atlikus FK „Ekranas“ mokestinį patikrinimą, <...> mokesčių administratorius nesunkiai papildomai klubui paskaičiavo pelno, VSD ir kitus mokesčius, <...> o tai reiškia, kad specialistės išvada, jog dėl pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti FK „Ekranas“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nėra pagrįsta ir teisinga, neatitinka realios faktinės padėties,“ – rašoma teismo nuosprendyje.
Skirdamas bausmę A. Labinui teismas nurodė, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelė žala futbolo klubui, ir galima manyti, kad būtent jo nusikalstami veiksmai lėmė klubo nemokumą bei bankrotą. Tačiau įvertinęs, kad A. Labinas iš esmės charakterizuojamas teigiamai, teisiamas pirmą kartą, skyrė jam mažesnę nei vidurkis laisvės atėmimo bausmę (už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų) ir jos vykdymą atidėjo maksimaliam terminui – 3 metams.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. Labinui priklausančius pusę žemės sklypo ir namo paliktas galioti, iki bus atlyginta futbolo klubui priteista žala.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
