Ne tokį startą profesionalų bokse įsivaizdavo E. Stanionis. Vos mėnesį Los Andžele padirbėjusiam boksininkui vasario pabaigoje per treniruotę plyšo dešinės rankos nykščio raiščiai ir sausgyslė, tačiau nekreipdamas dėmesio, kęsdamas skausmą ir boksuodamasis viena ranka jis vis tiek sugebėjo įveikti savo pirmąjį varžovą profesionalų ringe.
Los Andžele vykusioje dvikovoje jis pirmame raunde techniniu nokautu nugalėjo Nigerijos atstovą Rasheedą Lawalį. Po dvikovos atlikus medicininius tyrimus niūri prognozė pasitvirtino.
„Daugiau nei du mėnesius liepė nesportuoti. Dabar jau sakė viskas gerai. Vis tiek ta ranka nestabili, bijau mušti, atsargiai elgiuosi, vis stiprinu. Tačiau dabar dar alkūnę, kitą ranką skauda. Traumos nepaleidžia. Dar taip nebuvo. Kai olimpiadai ruošiausi labai pervargau, o paskui nepailsėjau, daug dirbau, norėjau būti geros sportinės formos eidamas į profesionalų sportą. Matyt po olimpiados trūko poilsio, tai ir lūžinėju dabar kaip pensininkas“, – mintimis dalijosi E. Stanionis.
Sunkiu keliu karjeros įkalne kopiantis E. Stanionis galėtų iškėlęs rankas į dangų šauktis teisingumo – 2012 metais Algirdo Šociko turnyro finale kauniečio įveiktas australas Jeffas Horne'as neseniai tapo septintuoju boksininku, įveikusiu šio sporto žvaigždę iš Filipinų Manny Pacquiao ir apsijuosusiu WBO bokso organizacijos čempiono diržą.
Tačiau pakilti į aukštesnį lygį greičiau trokštantis lietuvis nesiskundžia – tokios aplinkybės tik dar labiau užgrūdina. „Žinau, kad viskas bus gerai“, – sakė optimizmo neprarandantis E. Stanionis.
– Ar dėl traumos teko koreguoti tolesnius planus?
– Būsimai kovai liepos 30 dieną su Eridanni Leonu Quintero (5 pergalės ir 2 pralaimėjimai – red.p.) nebūsiu gerai pasiruošęs. Pirmai kovai taip pat nebuvau pasiruošęs – boksavausi gal 70 proc. Traumuotą ranką saugojau, buvo baisu mušti, kad nepataikyčiau tuo nykščiu. Visko būna. Atrodo smūgiai stiprūs – gal rankos silpnos, kaip pas mergaitę.
– Koks būsimasis varžovas, ar jau teko jį analizuoti?
– Egidijus Kavaliauskas yra kovojęs su E. Leonu savo pirmoje profesionalų dvikovoje. Nuo to laiko praėjo ketveri metai. Kelis metus amerikietis nekovojo, paskui grįžo. Nelaikau jo aukšto meistriškumo boksininku. Mane tik trikdo, kad negaliu 100 proc. ruoštis. Žinau, kad viskas bus gerai – einu kovoti ir viską padarau. Reikia reitingą kelti. Norisi kuo greičiau. Dabar turėjo būti jau trečia kova – po debiuto buvo suplanuota antroji dvikova po mėnesio Prancūzijoje, bet dėl traumos kovoti negalėjau. Norisi greičiau surinkti tų pradinių dvikovų ir eiti į aukštesnį lygį.
– Ar pačiam perėjimas iš mėgėjų į profesionalų boksą buvo sunkus?
– Mano stilius nesikeitė. Aišku, yra visokių niuansų. Tam tikrų smūgių mėgėjų ringe neleidžia daryti – žemiau, už galvos. Profesionalų boksas gal truputį „nešvaresnis“. Daug artimos kovos, o mėgėjų bokse stengiasi, kad galvomis sportininkai nesusitrenktų, laiko atstumą. Pikta buvo, kai neleisdavo į artimą kovą su aukštesniu varžovu – kaip man su juo boksuotis, kai jo rankos ilgesnės?
– Neseniai Ukrainoje vyko Europos čempionatas. 2015 metais pats tapote Europos čempionu. Neapmaudu buvo, kad negalėjote dalyvauti?
– Stebėjau. Mačiau ir savo svorio kategorijos rezultatus. Keista, atrodo, ne tas turėjo žmogus laimėti. Gaila, kad nedalyvavau, gal būčiau antrą kartą čempionu tapęs. Norėjau dalyvauti, bet reikia susikoncentruoti į vieną dalyką. Paskui – į olimpines žaidynes. Jau užtenka man kentėti tuos „nuteisėjavimus“.
– Kiek realu, kad būdamas profesionalas galėsite iškovoti kelialapį į 2020 metų Tokijo olimpiadą?
– Prieš olimpiadą bus mėgėjų-profesionalų turnyras arba atranka. Dabar jau ir profesionalai gali dalyvauti atrankoje. Bus matyti, auga nauja pamaina, gal pakeis mane (juokiasi). Sunku adaptuotis – profesionalų ringe kovoji šešis raundus, o mėgėjų – tris. Man geriau, kai raundų daugiau. Esu lėtesnio starto kovotojas, o pabaigoje įsibėgėju.
– Mūsų šalies bokso gerbėjams visuomet rūpi Lietuvos vardo garsinimas. Ar profesionalų ringe organizatoriai tuo pasirūpina?
– Ant mano šortų yra Lietuvos trispalvė, visą laiką skelbiu, kad esu iš Lietuvos – tiek svėrimuose, tiek kovose. Prieš dvikovą netgi pasako, iš kokio miesto esu.
– Ką akcentavo garsenybių treneris Freddie Roachas, kai atvykote į Ameriką? Į ką teko labiau atkreipti ringe dėmesį?
– Į koordinaciją. Čia stengiasi, kad pirmiausiai turėtum gerą pusiausvyrą, atsistotum į tinkamą poziciją, o tik tada smūgiuotum. Taip pat – kaip smūgius padaryti stipresniais, pasukti dubenį. Man nieko netrūko – viską turiu. Treneriai buvo patenkinti mano darbu, kaip esu paruoštas.
– Ką sužinojote naujo?
– Iš kiekvieno trenerio kažką naujo pasiimi. Gal gavau truputį įvairovės dėl lygsvaros laikymo. Man Lietuvoje labiausiai trūko dvikovų partnerių. Gerai, kad dabar nereikia važiuoti į stovyklas – per tas išvykas nematydavau šeimos. Čia esu susikoncentravęs į vieną tikslą. Aišku, gyvenimas ir darbas prastesnėse sąlygose užgrūdina, tačiau visuomet norėtųsi, kad salė būtų švari.
– Dabar treniruojatės legendinėje „Wild Card Boxing Club“ salėje Holivude, kur prakaitą liejo ir bokso, ir kino garsenybės. Kokį įspūdį ji palieka?
– Pastatas dviejų aukštų. Apačioje sportuoja boksininkai, kurie ruošiasi varžyboms, o viršuje – ateina žmonės treniruotis sau. Apačioje yra ringas, bėgimo takelis, keli dviračiai, rūbinė – užtenka. Daug žmonių ateina pažiūrėti į kovas apatiniame aukšte. Karšta būna, nėra kondicionierių, bet man patinka – yra viskas, ko reikia.
Taip, tai – legendinė salė, kurioje sportavo Mike'as Tysonas, Muhammadas Ali ir kiti. Ateina čia sportuoti teisininkai, daktarai, muzikos ir kino garsenybės. Nesu jų sutikęs – gatvėje taip jų nepamatysi. Realybė tokia, kad čia labai nešvaru. Jei kas galvoja, kad Holivudas spindi, tai klysta. Tai – išpūstas burbulas ir Holivudo žvaigždės čia nevaikšto, nebent būna filmų ar serialų pristatymai.
– Galite lengviau atsikvėpti – pagaliau šįmet baigėte mokslus Lietuvos sporto universitete?
– Taip. Pirmą ir antrą kursus nuoširdžiai mokiausi, o paskui prasidėjo Europos ir pasaulio čempionatai, olimpiada, tikrai negalėjau tiek skirti dėmesio mokslams, nespėjau eiti į visas paskaitas. Universitetas suprato ir leido atsiskaityti vėliau, kai grįžtu, kad nereiktų skubėti ir daryti viską vienu metu. Labai ačiū už tokias sąlygas. Baigiau treniravimo sistemas ir esu diplomuotas treneris.
– Ketinate kažkada ragauti trenerio duonos?
– Pagalvojau, gal ateityje. Dauguma sportininkų vėliau tampa treneriais. Nežinau, kaip bus po mano karjeros. Gal būsiu pavargęs nuo sporto ir nenorėsiu net žiūrėti į jį. Būtų įdomu, bet, kita vertus, nenorėčiau taip, kaip mano treneris Vidas Bružas dirbti. Jis kaip Lietuvos rinktinės treneris dažnai būna išvažiavęs į stovyklas, varžybas, posėdžius – nemato šeimos. Nenorėčiau tokio gyvenimo. Galbūt norėčiau atidaryti kokią kūno rengybos salę ar treniruoti grupelę žmonių. Kardio boksas yra populiaru. Dabar visi nori numesti svorio, o boksas yra tinkamiausia priemonė.
– Kada planuojate grįžti į Lietuvą?
– Dabar ilgiau liksiu Amerikoje – į Lietuvą grįšiu nebent per Kalėdas ar Naujuosius metus. Norisi pabūti, nesiblaškyti. O ir kainuoja. Vėl atvažiuos mano draugė, bus linksmiau. Ji rūpinasi manimi ir valgyti daro. Visai kitaip – juk neturiu čia su kuo pabendrauti. Tik salėje. O namie esu vienas. Gerai, kad geras oras, tai taip neapsunkina, nekelia depresijos. Tiesa, nueinu iki baseino, pusę valandos pasideginu ir grįžtu – karšta.
– Gyvenimo sąlygos tenkina?
– Iš pradžių gavau nekokį viešbutį, vėliau apsistojau name, o dabar apartamentus išnuomavo metams. Turiu lovą, stalą, kėdes, dviratį. Nenoriu leisti pinigų sofai ar kitiems dalykams. Juk čia negyvensiu. Laikas parodys, kaip bus. Man asmeniškai Amerikoje nepatinka.
– Ką manote apie taip vadinamą šimtmečio dvikovą Floydas Mayweatheris – Conoras McGregoras?
– Bus didelis šou. Daugiausiai pinigų sporto istorijoje. Manau, kad bus geros įžanginės kovos. Visi sako, kad laimės F. Mayweatheris. Ir aš taip sakau, bet visiems bus įdomu, ką gali padaryti bokso ringe UFC kovotojas. Abu geri šou kūrėjai – daug kalbės prieš dvikovą. Bus įdomu.
