Iki turnyro laiko dar yra, tačiau lietuvis jau ruošiasi akistatai ir papasakojo apie savo bokso kelią, kuris, beje, yra itin sėkmingas.
„Terminatoriaus“ pravardę turintis pasvalietis yra iškovojęs 27 pergales, patyręs 5 pralaimėjimus ir vieną kartą dvikovą baigė lygiosiomis.
31-erių boksininkas 58 proc. savo kovų baigia nokautais ir pasakoja, kad jausmas, kuomet varžovas krenta ir supranti, jog viskas yra baigta – neapsakomas.
– Kaip prasidėjo jūsų bokso kelias?
– Buvau 5-oje klasėje, klasiokas pradėjo lankyti boksą, po kurio laiko ir pats susidomėjau, norėjau pamėginti. Pats buvau judrus ir padūkęs vaikas. Nuėjau į salę ir „užsikabinau“. Nuo to laiko ir esu likęs bokse. Klasiokas po mėnesio metė treniruotes, o aš pasilikau.
– Kaip manote, kas lemia, kad vieni meta tą užsiėmimą, o kiti pasilieka?
– Atsakingumas galbūt. Pas mane nebuvo taip, kaip daro kiti, kad palanko vieną sporto šaką, tada kitą. Aš atėjau į boksą, pradėjau sportuoti. Atsakingumą jaučiau tam sportui. Nenorėjau mesti ir eiti kažkur kitur. Siekiau tikslo ir pergalių.
– Kuo patraukė pats boksas?
– Galbūt tuo, kad nėra monotonijos. Viskas susideda iš daug dalykų: ir bėgimas, ir judrieji žaidimai, fizinės jėgos lavinimas. Nėra taip, kaip, pavyzdžiui, lengvojoj atletikoj, kur ateini ir bėgi, bėgi... Čia iš daug ko susideda, tai duoda įvairovės.
– Kas yra svarbiausia šioje sporto šakoje?
– Fizinė jėga, reakcija, rankų nenuleidimas ir tikslo siekimas.
– Galima suprasti, kad bokse labai svarbu ir psichologiniai dalykai?
– Taip, tai yra labai svarbu. Niekas neateina paprastai.
– Ar nebuvo jūsų karjeroje momento, kai sakėte „viskas, man gana“?
– Ne, šito nebuvo. Buvo, kad po treniruočių pavargsti, atsibosta, nori poilsio. Tačiau tada pailsi ir po kurio laiko vėl darai. Į kraują įauga noras kažką pasiekti.
– Galbūt prisimenate savo pirmą kovą?
– Pirmoje oficialesnėje savo kovoje, kaip sakoma, „gavau malkų“. Nebuvo lengva kova, bet tai manęs neišmušė iš vėžių. Kovojau su patyrusiu boksininku, o aš naujokas buvau.
– Dabar jūsų pergalių-pralaimėjimų santykis nėra blogas. Kokios asmeninės savybės nulėmė, kad pradėjęs nesėkme pasiektumėte gerą rezultatą?
– Tie patys psichologiniai dalykai: nenuleidau rankų ir ėjau tolyn. Ne tas „kietas“, kuris guli. „Kietas“ tas, kuris atsistoja ir eina tolyn. Pralaimėjau, bet ėjau tolyn ir siekiau pergalių. Tikiuosi jų dar daug iškovoti ir ateityje.
– Gal turite įsimintiniausią kovą?
– Nėra taip, kad kažkuri būtų smagiausia. Kiekviena pergalė yra saldi ir maloni. Tos kovos visos vienaip ar kitaip buvo sunkios.
– Koks apima jausmas, kai sunkioje kovoje pavyksta nokautuoti varžovą?
– Jausmas toks, kad „va, aš padariau! Jau paėjo“. Net nežinau kaip pasakyti paprastai. Tiesiog jauti, kad atsipirko visas sunkus darbas.
– Yra dviejų rūšių kovotojai: vieni, kai sužino varžovą, jį išsianalizuoja, o kiti išvis nesidomi juo. Kaip darote jūs?
– Minimaliai pasidomiu varžovu. Nenoriu nusistatyti kovos taktikų ir įtikinti savęs, kad jis kovos taip ir ne kitaip. Bijau save „užciklinti“, kad viskas vyks būtent taip. Tada gali būti, kad užlipsi į ringą ir niekas nesigaus. Pažiūriu daugmaž kaip jis kovoja, bet labai nesigilinu.
– Ką veiktumėte dabar, jei tada 5-oje klasėje nebūtumėte nuėjęs į bokso treniruotes?
– Oi, net neįsivaizduoju. Tikriausiai, kad kažkur užsienyje būčiau. Todėl dabar jokių minusų nematau būdamas sporte.
Dėl IBF titulo V. Stapulionis kausis jau rugpjūčio 26-ą Menų fabrike „Loftas“. Iš viso turnyre numatoma apie 10 kovų. Apie jas ir bilietų platinimą bus pranešta kiek vėliau.
