„Džiaugiuosi, kad iniciatyvus ir energingas žmogus, daug davęs Lietuvos futbolui, prisidėjo prie mūsų komandos", – teigia Utenos „Utenio“ klubo direktorius Artūras Gimžauskas, kalbėdamas apie naują kolektyvo narį – Vaidotą Rastenį.
Sėkmingai įgyvendintais projektais Lietuvos masinio futbolo asociacijoje pagarsėjęs V.Rastenis prisipažino, jog ne vienerius metus svajojo prisidėti prie savo gimtojo miesto Utenos futbolo augimo: „O dabar atsirado proga ir ja labai džiaugiuosi. „Utenis“ žinomas kaip atviras, skaidrus klubas, kuriam labai svarbi yra visa bendruomenė. O tai yra absoliučiai sutampantys kriterijai su manaisiais. Tad apsispręsti buvo lengva. Kiekvienas tikras futbolo gerbėjas turi turėti vieną mylimą marškinėlių spalvą. Todėl nuo pat vaikystės palaikau savo gimtojo miesto komandas, o mėlyna yra mano spalva.“
– Ar laukėte „Utenio“ kvietimo?
– „Utenio“ pasiūlymas buvo tikrai netikėtas. Kai išeidinėjau iš darbo Lietuvos masinio futbolo asociacijoje, nesitikėjau, kad atsidursiu „Utenyje“. Bet klubo direktorius Artūras Gimžauskas paskambino kitą dieną po to, kai palikau savo senąjį darbą. Kelias dienas pamąstęs nutariau prisijungti prie „Utenio“ šeimos.
– Kodėl palikote darbą Lietuvos masinio futbolo asociacijoje?
– Pasitraukimas yra susijęs su Lietuvos futbolo federacijos prezidento Edvino Eimonto atsistatydinimu.
– Kokias pareigas užimsite Utenoje?
– Dirbsiu „Utenio“ akademijos vadovu. Būsiu atsakingas už futbolo bendruomenės kūrimą, plėtrą, bendruomeninius projektus. Manau, kad klubo vienas iš tikslų yra būti ne tik Utenos miesto, bet ir viso regiono flagmanu, todėl turėsime darbų ir už Utenos ribų.
– Kokie laukia pirmieji darbai naujajame darbe?
– Pirmieji darbai yra susiję su pačio kolektyvu ir bendruomenės pažinimu. Iškart atėjus įvedinėti tvarką yra ne mano stilius. Pirmiausia reikia suprasti bendruomenę ir pradėti daryti darbus, kurie yra aktualūs ir klubui, ir žiūrovams, ir akademijos vaikams, jų tėvams, ir visiems kitiems, nors kiek susijusiems su futbolu ar galintiems tapti jo bendruomenės dalimi.
Visą laiką, kaip ir Lietuvos masinio futbolo asociacijoje, sakau, kad reikia viską pradėti nuo mažiausiųjų. O „Utenis“ jau senokai sėkmingai dirba su darželinukais. Kitas darbas bus su mokyklomis ir moksleiviais. Svarbiausia, kad visi suprastume, jog dirbame dėl vaikų, dėl tų, kurie žaidžia futbolą. Be to, turime galvoti ir apie tuos, kurie ugdo jaunimą – trenerius. Žengdami šiuo keliu ir galime sukurti visiems patogią aplinką, kuri ir yra tvirtos bendruomenės pagrindas.
