LFF konferencija, į kurią susirinko 77 delegatai iš 80, prasidėjo 14 val., tačiau nesulaukęs jos pabaigos, E. Eimontas socialiniame tinkle paskelbė, jog priėmė sprendimą pasitraukti iš federacijos prezidento pareigų.
„Šiandien yra ta diena, kai jaučiuosi savo pažadą futbolo bendruomenei ištęsėjęs ir tai yra paskutinė mano darbo diena, einant Prezidento pareigas. Per pusantrų metų pavyko padaryti išties daug – inicijuotas gerojo valdymo futbolo forumas, atnaujinta organizacijos strategija, daug matomų ir nematomų darbų, kiekvienas jų prisidėjo prie to, kad futbolo įvaizdis Lietuvoje po truputį pradėjo atgauti pasitikėjimą visuomenės akyse. Viliuosi, kad darbai bus tęsiami ir gerojo valdymo raportas iš dokumento pamažu virs vertę kuriančia ir futbolą auginančia sistema“, – parašė jis savo feisbuko paskyroje.
Netrukus paaiškėjo, kad E. Eimonto siūlytas federacijos įstatų keitimo punktas konferencijoje praktiškai nesulaukė palaikymo. Kaip ir tikėtasi, įstatai buvo priimti, tačiau tie – kuriuos siūlė konservatyvusis LFF flangas (sulaukė net 67 iš 77 konferencijos dalyvių balsų).
Dar vėliau paskelbta, kad laikinuoju LFF prezidentu paskiriamas federacijos viceprezidentas Vidmantas Butkevičius.
Konferencijoje nuspręsta LFF Vykdomojo komiteto narių skaičių padidinti iki dvidešimties.
Visas E. Eimonto viešai socialiniame tinkle paskelbtas įrašas:
Dar balandžio 13 d. E. Eimontas LFF vykdomajam komitetui buvo pateikęs pareiškimą, kad gegužės 18-ąją pasitrauks iš pareigų, tačiau vėliau jis persigalvojo ir atšaukė savo sprendimą, taip sukeldamas nemenką šurmulį.
„Nusprendžiau atšaukti savo sprendimą todėl, kad permainos nebūtų sužlugdytos“, – balandžio pabaigoje tvirtino jis. Gegužės 18-ąją jis pasitraukė antrą ir paskutinį sykį.
Nesutarimai tarp dabartinio LFF prezidento ir pilkuoju Lietuvos futbolo kardinolu laikomo Stasio Stankaus konservatyviosios stovyklos tęsiasi jau kurį laiką, o viena pagrindinių jo priežasčių tapo E. Eimonto siūlymas keisti LFF įstatus.
LFF įstatų naujos redakcijos tvirtinimas – paskutinis iš 12-os punktų, kurie yra numatyti ketvirtadienio konferencijoje.
Prieš konferenciją prie viešbučio susirinkusi saujelė vilniečių plakatais ragino trauktis S. Stankų ir keistis LFF.
„Stankus – out“, – perfrazuodami Londono „Arsenal“ fanų šūkį, skatinantį trauktis trenerį Arsene'ą Wengerą, plakate užrašė protesto dalyviai. Nors dalyvauti protesto akcijoje feisbuke užsiregistravo kelios dešimtys futbolo entuziastų, susirinkusiems suskaičiuoti pakako kiek daugiau nei vienos rankos pirštų.
Dabar LFF turi 16 narių, kuriais yra 6 šakinės asociacijos – Vaikų ir jaunių, Salės, Moterų, Masinio futbolo, Techninio vystymo ir Teisėjų – bei 10 apskričių federacijų. Kiekvienas narys į konferenciją siunčia po penkis delegatus, tad LFF elektoratas susideda iš 80 balsų.
E. Eimontas siūlo kiekvienam nariui palikti po vieną balsą, bet gerokai padidinti narių skaičių, įtraukiant klubus, kurie trejus metus iš eilės dalyvavo LFF pripažintose varžybose ir per sezoną sužaidė bent po 10 rungtynių, nepaisant to, ar klubo statusas yra mėgėjiškas ar profesionalus.
Toks sprendimas gerokai susilpnintų dabar LFF sudarančių 16 narių įtaką, todėl nepatenkintos siūlymu konservatyviosios LFF jėgos (iš kurių sudarytas beveik visas LFF Vykdomasis komitetas) pateikė alternatyvų savo įstatų projektą.
DELFI praėjusią savaitę kalbintas flango lyderiu laikomas Techninio vykdymo asociacijos prezidentas S. Stankus neslėpė, kad klubų LFF konferencijoje jis matyti nenori.
„Ką tai duotų? Tarkime, priimtume dar du šimtus klubų, ir kas iš to? Kas ketverius metus jie atvažiuos, išsirinks valdžią ir vėl išsiskirstys. Nuo to tik daugiau neapibrėžtumo“, – aiškino jis. Anot S. Stankaus LFF prezidentu ateityje jis norėtų matyti kitą žmogų, o ne E. Eimontą. „Tai galėtų būti ir Deividas Šemberas, ir Arminas Narbekovas, ir Tomas Danilevičius, ir Marius Stankevičius, ir Edgaras Jankauskas, jei nebūtų rinktinės treneris“, – vardijo pašnekovas.
LFF yra numačiusi ir dar dviejų neeilinių konferencijų datas – birželio 12 ir liepos 23 d.
