„Mano situacija prieš šį sezoną buvo kiek komplikuota. Ruošiausi su „Minsk“ klubu, o kai turėjau pratintis prie komandinio žaidimo, atsidūriau namie. Tada atvykau į „Trakus“, o čia pasiruošimą sezoną, iš esmės, turėjau pradėti iš naujo. Natūralu, kad nuo pirmos dienos negalėjau būti pačios geriausios formos, tačiau dabar jau viskas gerai. Neabejoju, kad netrukus bus gerai ir kalbant apie komandinius rezultatus“, – pasakojo naujausias „Trakų“ puolėjas.
– Maksimai, kaip taip atsitiko, kad tiek ilgai buvai be komandos?
– Tiesą sakant, po praėjusio sezono turėjau aštuonis pasiūlymus iš Slovėnijos, Švedijos, Čekijos, Kipro ir Baltarusijos. Svarbiausia, kad tie pasiūlymai atėjo iš komandų, kurios varžosi dėl aukščiausių vietų tose šalyse. Geriausias sąlygas pasiūlė FK „Minsk“ klubas, todėl jį ir pasirinkau.
Nuvykęs, sužaidžiau kontrolines rungtynes, treneris mane pagyrė, pasakė, kad mato mane komandoje, tačiau kai „Minsk“ futbolininkai skrido į treniruočių stovyklą Turkijoje manęs ten jau nebebuvo. Man buvo pranešta, kad klubas neranda kalbos su „Atlantu“, o be paleidžiamojo rašto negalės manęs registruoti.
– Kas toliau?
– Grįžau namo ir po kelių dienų su manimi susisiekė „Trakų“ vadovai. Kadangi čempionatai daug kur jau buvo prasidėję, tad sprendimą turėjau priimti greitai. Ir priėmiau (šypsosi).
– Rungtynės, kuriose galėjai debiutuoti, buvo su „Žalgiriu“. Kaip jauteisi, kai iki paskutinės minutės nežinojai, ar gali būti registruotas, ar ne?
– Iš tikrųjų, pašalines mintis stengiausi nukreipti kita linkme, o pats ruošiausi rungtynėms. Tiesą sakant, tikėjausi, kad viskas išsispręs. Deja, biurokratiniai dalykai tąsyk mane pavertė žiūrovu.
– Ir kaip viskas atrodė, stebint iš tribūnų?
– Komanda žaidė neblogai, kartais net valdė situaciją, tačiau negalėjo įmušti įvarčio.
–Tai nebuvo vienintelės rungtynės, kai „Trakai“ neįmuša.
– Tiesa. Tačiau reikia išlaukti – pramušime ir viskas bus gerai. Svarbiausia nenuleisti galvų, sunkiai treniruotis, dirbti ir rezultatas ateis.
– Kalbi kaip senbuvis...
– Vos atvykęs, iškart pajutau, kad atsidūriau savo vietoje. Nuo pirmųjų minučių.
– Tavo debiutas įvyko prieš komandą, kurioje dar pernai pats žaidei. Įmušei įvartį. Turbūt ambicijos buvo patenkintos?
– Jei komanda būtų laimėjusi, tada būtų taip. Kai komanda nelaimėjo, sureikšminti savo įvarčio nėra prasmės. Aš puolėjas, todėl natūralu, kad turiu mušti.
– Kaip įvardintum dabartinę komandos būseną?
– Visi suprantame, kad situacija nėra pati geriausia. Lygiai taip pat visi supranta, kad komandai reikia taškų. Kad juos rinktum, reikia mušti įvarčius. O to kol kas sėkmingai nesugebame padaryti.
– Šį trečiadienį vėl laukia „Atlantas“. Ko komanda laukia iš šitų rungtynių?
– Visada maloniau žaisti su komanda, kuri irgi žaidžia. Kai dešimt žmonių ginasi baudos aikštelėje, labai sunku tą aikštelę pramušti. Tai, kad pastaruoju metu žaidžiame žemiau savo galimybių, tikrai nereiškia, kad taip bus ir trečiadienį. Neabejotinai į aikštę eisime tik laimėti.
