Praėjusią savaitę Lietuvoje dužo ne tik velykiniai margučiai – iš pareigų vienas po kito traukėsi naują lapą šalies futbole žadėję atversti veidai.
Nei A lygos prezidento postą palikęs Deividas Šemberas, nei juo po kelių dienų pasekęs LFF vadovas Edvinas Eimontas viešai savo sprendimų nesiejo su gegužės 18 d. vyksiančia federacijos konferencija.
Nepaisant to, būtent tądien gali paaiškėti, kuria kryptimi suks lietuviškas futbolas. Arba birželį laukiančios neeilinės rinkiminės LFF konferencijos metu.
Nuo praėjusio rudens gerosios futbolo valdymo praktikos raportą rengusi darbo grupė, vadovaujama buvusio LFF viceprezidento ir politiko Gintauto Babravičiaus, dabar imsis savo rekomendacijas versti įstatais.
Tiesa, joje atsirado vienas naujokas – tą pačią dieną, kai priėmė E. Eimonto atsistatydinimo pareiškimą, LFF vykdomasis komitetas nusprendė į darbo grupę įtraukti Techninio vystymo asociacijos prezidentą Stasį Stankų.
„Jis gerai išmano dabartinius įstatus“, – paaiškino kitas darbo grupės ir vykdomojo komiteto narys, Moterų futbolo asociacijos prezidentas Artūras Krukis.
Išmano taip gerai, kad jų padedamas jau ne vieną dešimtmetį sugeba iš užkulisių diriguoti futbolo paradui.
Todėl vietoje garantuotų pokyčių dabar laukia politinis žongliravimas – niekas nedrįsta spėlioti, kiek rekomendacijose pateiktų LFF struktūros pertvarkos idėjų atsispindės įstatų projekte, dėl kurio bus balsuojama konferencijoje.
„Vykdomasis komitetas šimtu procentų pasisakė už įstatų pakitimus artimiausiu metu. Manau, šiemet bus priimta apie 70 proc. to, ką pasiūlė darbo grupė. Toks įspūdis man susidarė pasikalbėjus su kitais vykdomojo komiteto nariais“, – dėstė A. Krukis.
Esminis klausimas – kas bus palikta ateities kartų apsisprendimui.
„Įstatai iš principo yra techninės informacijos dokumentas, o tikrai reikšmingi juose yra tik vienas ar du dalykai – kas yra sprendimų priėmėjai, kas yra rinkikai. Jeigu tai klubai – tuomet sistema moderni. O jeigu išlieka dabartinė situacija, tuomet visos kitos naujovės radikaliai nieko nepakeis“, – pripažino G. Babravičius.
Jo vadovaujama darbo grupė pirmiausia rekomenduoja keisti LFF konferencijos ir vykdomojo komiteto sudėtį.
Pagal dabartinius įstatus, LFF narių skaičius yra baigtinis: dešimt regioninių ir šešios šakinės asociacijos į konferenciją atsiunčia po penkis delegatus. Siūloma į federaciją priimti kriterijus atitinkančius klubus ir visiems nariams palikti po vieną balsą.
Tai reikštų, kad LFF narių skaičius potencialiai galėtų išaugti nuo 16 iki 328 – tiek šalies klubų registruota futbolo informacinėje sistemoje.
„Visa mūsų raporto esmė yra narystės klausimas. Atvirumas gąsdina kai kuriuos futbolo specialistus. Pokyčiai neįvyks be pasipriešinimo, pirmąsias aukas jau matome. Bet sieksime, kad LFF taptų skaidresnė, viešesnė ir atviresnė visuomenei“, – teigė kitas darbo grupės atstovas, Alytaus apskrities futbolo federacijos prezidentas Gediminas Daukšys.
Minėtame raporte apžvelgiant lietuviško futbolo situaciją įvardijama vienintelė grėsmė – „dalies futbolo bendruomenės nenoras keistis ir keisti“.
Ką būtent turėjo omenyje, darbo grupės pirmininkas pagarsinti nenorėjo. Bet ir spėlioti daug nereikia.
„Imantis pertvarkų pažeidžiamos kažkieno įprastos tvarkos, interesai. Pavyzdžiui, Masinio, Vaikų ir jaunių futbolo asociacijos iki šiol turėjo vieną statusą, dabar jis šiek tiek pasikeistų. Dalis bendruomenės norėtų status quo vien dėl seno supratimo, kaip sukasi pasaulis, o gal dar dėl kažkokių priežasčių.
Juk ne visas šimtas procentų 1992 metais Lietuvoje balsavo už sovietų kariuomenės išvedimą – visokių buvo. Taip pat ir futbole dabar yra įvairių nuomonių“, – lygino G. Babravičius.
Šiuo metu LFF vykdomajam komitetui priklauso 13 asmenų: LFF prezidentas, šešių šakinių asociacijų vadovai ir konferencijoje renkami šešių iš dešimties apskričių federacijų atstovai.
Rekomenduojama iš svarbiausio LFF valdymo organo pašalinti Vaikų ir jaunių futbolo bei Masinio futbolo asociacijų vadovus, o Techninio vystymo asociaciją reformuoti į trenerių sąjungą.
Naujo formato vykdomasis komitetas susidėtų iš prezidento, visų dešimties apskričių federacijų, teisėjų, trenerių, žaidėjų, profesionalaus futbolo (A ir I lygų klubų), moterų futbolo ir salės futbolo asociacijų vadovų ir trijų nepriklausomų asmenų, nebūtinai susijusių su futbolu, bent vienas kurių turėtų būti moteris.
Viceprezidentais galėtų tapti tik vykdomojo komiteto nariai. Visų renkamų LFF vadovų kadencijų skaičių siūloma apriboti iki trijų (12 metų).
Taip pat numatoma generalinio direktoriaus pareigybę išskaidyti į generalinio sekretoriaus (atsakingo už sporto klausimus) ir vykdomojo direktoriaus (kontroliuojančio administraciją ir ūkinius reikalus) postus.
Be to, darbo grupės parengtame raporte LFF raginama labiau atsiverti visuomenei: viešai skelbti finansines ataskaitas, vykdomojo komiteto posėdžių protokolus, aukščiausias pareigas užimančių asmenų atlyginimus.
Iki šiol LFF tebėra bene vienintelė sporto federacija Lietuvoje, neįsileidžianti žurnalistų net į kasmetines konferencijas.
Artimiausia jų vyks gegužės viduryje, dar viena – neeilinė – turėtų būti surengta jau po mėnesio.
Penktadienį posėdžiausiantis LFF vykdomasis komitetas priims sprendimą dėl tikslios prezidento rinkimų datos, manoma, kad jie turėtų vykti pirmoje birželio pusėje.
