„Per pastaruosius 12 mėnesių mano asmeninis gyvenimas buvo itin turtingas, turėjau daug pasimatymų, – prisipažino M. Šarapova. – Ne, vaikino neturiu, jei jus domina. Tiesiog mėgavausi susitikimais su įvairiais žmonėmis – įvairių kultūrų ir profesijų“.
Apie idealų gyvenimo draugą:
„Jis turi būti asmenybė. Su savo originaliu matymu ir jį tenkinančiu gyvenimu. Jis turi pasitikėti savimi. Tai labai traukia. Man patinka žmonės, kurie sako viską, ką galvoja. Patinka žmonės, vertinantys gerąsias mano savybes, tačiau galintys pasakyti, kas jiems nepatinka. Man nereikia specialaus aptarnavimo. Noriu konstruktyvios kritikos. Tai turi turėti draugai“.
Apie grožį:
„Niekada savęs nelaikiau gražia. Ne taip sutverta. Nežiūriu į save veidrodyje šnabždėdama: „Kokia graži moteris!“ Mama mane mokė, kad asmenybė turi daug pavidalų, kurie gali labiau traukti nei grožis“.
Apie paprastumą:
„Stengiuosi būti autentiška. Niekuomet nemėginu būti tuo, kuo nesu. Nesirengiu taip, lyg tai būčiau ne aš. Jei man nereikės daugiau darytis makiažo, bus šaunu. Jaučiu komfortą lėktuve skrisdama ekonominės klasės paskutinėse eilėse. Tai nuolat primena, kokia mano prigimtis. To niekada nepamirštu“.
Apie šūksnius korte:
„Kai pradėjau žaisti tenisą, dirbau su Monika Seleš – ji buvo tokia pat „garsi“. Atvirai kalbant, nieko negirdžiu, tačiau žinau, kad žmones tai erzina. Dabar jau vėlu kažką keisti“.
Apie kitų žaidėjų kritiką:
Negaliu kontroliuoti kitų žmonių minčių. Viskas, kas priklauso nuo manęs, tai rezultatas švieslentėje.
Apie „apgavikės“ ir „dopingistės“ šleifą:
„Buvo dienų, kai mane tai erzino. Man buvo liūdna, nes negalėjau išvengti šios situacijos. Lengviau pulti tą, kuris nukrito, nei stovintį pačiame viršuje. Niekuomet neketinau pasislėpti kampe ir palaukti, kol viskas praeis. Pernelyg daug paaukojau dėl teniso“.
Taip, dabar turiu gydytoją, stebintį visas mano traumuotas vietas ir sekantį Antidopingo agentūros naujienas. Mano didžiausia klaida buvo ta, kad atsisakiau gydytojo dėl dietologo. Dabar tai atrodo juokinga“.
Apie sugrįžimą:
„Jei kartą tampi čempionu, vienintelis tikslas – tapti juo vėl. Po ilgos pertraukos tai bus labai sunku. Nusprendžiau patikrinti save Štutgarto, Madrido ir Romos turnyruose. Vis dar save laikau artiste, nes kortas – mano scena. Išeinu iš drabužinės per koridorių, pakyla uždanga ir – prašau. Tai, ką jaučiu žaisdama tenisą – siekiu tobulėti ir vėl tapti čempione. Tai mane šiandien ir motyvuoja“.
