Specifinėje sporto šakoje, kur daugiausia lemia technikos parengimas ir konstrukciniai sprendimai, Lietuvos atstovai seniai turi tvirtas pozicijas, nors dėl ribotų finansinių galimybių dažnai tenka nusileisti varžovams.

Ilgametis šalies rinktinės lyderis buvo vilnietis konstruktorius Eduardas Štelingas, 1998 metais iškovojęs pasaulio čempiono titulą, tačiau pastaraisiais metais aukščiausiais pasiekimais gali pasigirti buvęs jo auklėtinis Artūras Pilvelis, šiemet antrąkart iškovojęs Europos čempiono titulą, o savaitgalį laimėjęs ir "Grand Slam" pasaulio taurės varžybas.

Savaitgalį netoli Vokietijos miesto Hanoverio vykusiose šios šalies "Grand Prix" varžybose jis 3,5 kub. cm variklių klasės varžybose pasiekė 253,723 km/h greitį ir vos nepagerino pasaulio rekordo, kurį pernai pasiekė estas Martas Seppas - 255,745 km/h. Šie rezultatai yra nauji Hanoverio trasos ir Lietuvos rekordai.

Jau užsitikrinęs pasaulio taurės laimėtojo titulą, A.Pilvelis su inžinieriumi Leonidu Kryševu savo modelyje išmėgino kelias technines naujoves ir siekė dar geresnio rezultato, tačiau šią viltį teko atidėti kitam kartui.

Beje, sužinojęs apie puikų rezultatą Vokietijoje, estas telefonu pasveikino lietuvį ir linkėjo jam pagerinti rekordą, kad atsirastų stimulas vėl jo siekti.

A.Pilvelis neatmeta galimybės, kad bandys pagerinti dar šiemet varžybose Švedijoje.

"Šis sezonas man buvo neabejotinai sėkmingiausias, - po varžybų Eltai sakė A.Pilvelis, kuris pirmąkart Europos čempionu tapo prieš dvejus metus. - Artimiausiu metu dar patobulinsime modelį, nes po tokių sėkmingų startų naujas rekordas bus didžiausias stimulas ir motyvacija".

Beje, Hanoveryje pirmąsias vietas iškovojo keturi iš penkių šių metų Europos čempionų, o jų pasiekti rezultatai buvo gerokai aukštesni nei prieš mėnesį Lione.

Pavyzdžiui, Europos čempionate A.Pilvelis nugalėjo pasiekdamas 246,241 km/h greitį - tai irgi buvo Liono trasos rekordas.

Bendrojoje pasaulio taurės įskaitoje už pergales Estijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje A.Pilvelis surinko 40 taškų ir antrojoje vietoje likusią švedę Asą Eriksson (24 tšk.) aplenkė beveik dvigubai.

Europos čempionas mano, kad rezultatai gali būti dar geresni, tačiau Lietuvos atstovams trūksta vieningumo. Jis buvo nustebęs, kad Lietuvos greituminių automodelių federacijos (LAGF) vadovai nepasveikino jo su gerais rezultatais.

Dėl to A.Pilvelis puoselėja mintį su bendraminčiais kurti savo klubą ir taip vienyti jėgas.

Paklaustas, kodėl nedidelėje federacijoje tvyro įtampa, neseniai išrinktas LGSF prezidentas Linas Adomavičius teigė, kad dalies federacijos narių netenkino A.Pilvelio veikla anksčiau vadovaujant federacijai, todėl ir įvyko valdžios pasikeitimas. O naujieji federacijos vadovai - pats L.Adomavičius bei prezidiumo pirmininkas E.Štelingas - nėra palankiai nusiteikę A.Pilvelio atžvilgiu, nors pagal pasiektus rezultatus turėtų pripažinti jo pranašumą. Dėl to kyla įvairių nesusipratimų ir nesutarimų dėl atsiskaitymo už dalyvavimą varžybose.

Paprašytas pakomentuoti esamą padėtį, L.Adomavičius Eltai sakė, kad šio sezono rezultatai jį džiugina, o įtampa tarp sportininkų, konkuruojančių dėl aukštų vietų, yra normalus dalykas.

Šių metų Europos čempionate Lietuvos atstovai Lione iškovojo dar du medalius.

E.Štelingas pelnė sidabro medalį 5 kub. cm klasėje, o toje pačioje 3,5 kub. cm klasėje trečiąją vietą iškovojo Daiva Amšiejūtė.

Automodelių sporto varžybos vyksta specialiame kartodrome, kur plienine viela pririštas modelis važiuoja 62,5 m ilgio ratu, o rezultatas fiksuojamas pagal aštuonių greičiausių ratų įveikimo greičio vidurkį.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją