Pastangų padaugėjo, o galimybių?

Edgaras Jankauskas po rungtynių „Wembley“ stadiono rūbinėje nedavė savo auklėtiniams pylos dėl dviejų praleistų įvarčių, gausybės netikslių perdavimų ir pralaimėtų dvikovų.

Lietuvos rinktinės treneris buvo įsitikinęs, kad galynėdamasi su dviem galvomis aukštesniu priešininku komanda padarė viską, ką galėjo, ir su tuo turbūt reikia sutikti.

Tačiau tai dar nėra atsakymas į klausimą, kaip angliškame žaizdre užsigrūdino lietuviai per dvejus metus, prabėgusios nuo pirmos istorijoje tarpusavio pažinties Londone.

2015 metais Igorio Pankratjevo treniruojamą ekipą „trys liūtai“ namuose sudraskė 4:0, o Vilniuje laimėjo 3:0.

Didelio vargo anglai nepatyrė ir sekmadienį, tik rezultatas – ne toks skaudus lietuviškam žvilgsniui.

Kas lėmė skirtumą – tik stipresnis svečių pasipriešinimas, o gal ir kitokia anglų žaidimo taktika?

Į šį DELFI klausimą E. Jankauskas neturėjo tiesaus atsakymo, paprašęs daugiau laiko išanalizuoti rungtynes.

Žaidėjų – tiek antrą kartą apsilankiusių „Wembley“ stadione, tiek debiutavusių jame – nuomonės taip pat nėra identiškos. Kaip prieštaringa ir rungtynių statistika.

Pasaulio futbolo čempionato atranka: Anglija – Lietuva

Perdavimų – mažiau, smūgių – daugiau

Lyginant I. Pankratjevo ir E. Jankausko komandų pasirodymą Londone, pagrindiniai skaičiai, be abejo, byloja pastarojo naudai.

Šįkart rinktinė praleido dvigubai mažiau įvarčių, bet prieš rungtynes deklaruoto ryžto aktyviai žaisti ir puolant varžovų vartus statistika neatspindi.

Jei 2015-ais lietuviai kamuolį kontroliavo 36 proc. laiko, sekmadienį jie tenkinosi 29 proc. Svečiai taip pat atliko mažiau perdavimų, mažiau jų ir buvo tikslūs (atitinkamai 250/189 ir 238/162).

„Mūsų meistriškumas toks, kad bandydami organizuoti atakas pernelyg dažnai prarandame kamuolį“, – neslėpė rinktinės „dispečeris“ Mantas Kuklys.

Tuo metu prasižengdavo šįsyk Lietuvos futbolininkai dažniau (10 ir 14 pražangų). Galbūt skamba paradoksaliai, bet tai galima laikyti ir teigiama permaina, kadangi prieš dvejus metus I. Pankratjevas garsiai konstatavo, jog anglai pro jo žaidėjus šniokščia taip greitai, kad šie net nespėja jų nugriauti. Kita vertus, sekmadienį Anglijos ekipa vėl pernelyg dažnai atlikdavo smūgius (23) ir kone tiek pat jų skriejo į Ernesto Šetkaus ginamų vartų plotą (9).

Savo ruožtu, puldama Lietuvos irgi smūgiavo šiek tiek daugiau (4) ir pagaliau privertė Joe Hartą gelbėti komandą – į jo vartų plotą skriejo vienintelis Vykinto Slivkos bandymas iš baudos aikštelės. Tačiau 52 min. dėkingoje padėtyje atsidūręs saugas mušė per silpnai, ir anglų vartininkas sugavo kamuolį.

Tiksint pridėtam pirmo kėlinio laikui V. Slivka taip pat turėjo progą, kurią jam padovanojo akivaizdžios nuošalės nepastebėjęs teisėjo asistentas. Bet lietuvio smūgis galva irgi buvo per silpnas – nors J. Hartas suklydo palikdamas savo vartus, jo užnugaryje budėjo kamuolį išmušęs gynėjas Johnas Stonesas.

„Iš pradžių pats nepatikėjau, kad turiu tokią progą. Galėjo ji susiklostyti ir kitaip“, – pripažino V. Slivka.

Vis dėlto du epizodai, kurių centrinė figūra buvo šis 21-erių panevėžietis, nubrėžia pagrindinį skirtumą tarp Lietuvos rinktinės veiksmų puolime 2015 ir 2017 metais.

Praėjusį kartą pastaroji Londone nesugebėjo sukurti absoliučiai jokio pavojaus anglų vartams. Lyginant su lietuvių bandymais tąkart, grėsmingas atrodytų ir F. Černycho šūvis šalia virpsto sekmadienį pirmame kėlinyje.

Pasaulio futbolo čempionato atranka: Anglija – Lietuva

Varžovai žaidė katės ir pelės žaidimą

Nors šįkart ir vėl žaidimas beveik visas rungtynes vyko Lietuvos aikštės pusėje, gynėsi pastaroji organizuočiau ir lemtingų klaidų padarė dvigubai mažiau.

21 min. Raheemas Sterlingas dešiniame lietuvių gynybos flange it stulpą apibėgo Egidijų Vaitkūną ir atliko žemą perdavimą link vartų centro. Pastarąjį saugoję vidurio gynėjai pasirinko prastas pozicijas, ir po trejų metų pertraukos į Anglijos rinktinę sugrąžintam veteranui Jermainui Defoe beliko išvynioti komandos draugo pamėtėtą saldainį.

66 min. rankas į viršų kėlė jį pakeitęs Jamie Vardy. Anglų „sienelė“ susuko galvą kitam krašto gynėjui Vaidui Slavickui, ir atsipalaidavęs nuo šio pančių varžovų puolėjas galėjo pademonstruoti tai, ką moka geriausiai.

Kitais atvejais arba anglams trūko tikslumo, arba jo nestokodavo E. Šetkus. Pastarasis turėtų padėkoti ir bangolaužiais aikštės kraštuose tapusiems F. Černychui bei Arvydui Novikovui, kurie dirbo dviem pamainomis, nuolat bandydami pristabdyti oponentų antpuolius palei šonines linijas.

„Visi labai pavargę, o krašto saugai turėjo ypač daug darbo. Reikėjo ne tik bėgti į puolimą, bet ir labai daug gintis. Tikrai prisibėgiojau“, – patvirtino F. Černychas.

Bet galima įžvelgti ir kitą medalio pusę – anglai šįsyk įmušė mažiau, nes patys žaidė kitaip nei prieš dvejus metus.

Tuomet Roy Hodgsono treniruojama bei Wayne'o Rooney vedama komanda stengėsi dominuoti aikštėje nuo pat susitikimo pradžios ir kiek atleido vadeles tik po to, kai pirmame kėlinyje pelnė du įvarčius ir susikūrė saugią persvarą.

Garethas Southgate'as nusprendė pernelyg neskubinti įvykių – prieš rungtynes treneris viešai prašė žaidėjų rungtyniauti kantriai ir stengtis ištęsti atakas iki logiškos pabaigos.

Tai, kad anglų spaudimas buvo sąlyginai mažesnis, pastebėjo ir antrą kartą Londone žaidęs F. Černychas.

„Man pasirodė, kad šįsyk anglai norėjo mus išvilioti iš savo baudos aikštelės ir taip susikurti daugiau erdvės, kad galėtų išnaudoti savo greičio persvarą. Jie žaidė kitokiu stiliumi“, – sutiko kapitonas.

Pasaulio futbolo čempionato atranka: Anglija – Lietuva

Vyresni – patenkinti, jaunimas – susikrimtęs

Po dvikovos iš rūbinės Lietuvos rinktinės atstovai traukė skirtingomis veidų išraiškomis.

Įdomu, jog linksmesni buvo vyresni ir daugiau patyrę žaidėjai, o dėl nesėkmės bendraudamas su žiniasklaida labiau išgyveno jaunimas.

„Reikia atsisėsti ant sofos ir pagalvoti. Pirma mintis – anglai laimėjo 2:0. Nieko labai pozityvaus“, – paklaustas, kaip vertina rungtynes, svarstė V. Slivka.

„Mūsų prioritetas buvo taškai, o jų šiandien neuždirbome. Nors stengėmės, kiek galėjome. Aš pats abiejose situacijose, kai krito įvarčiai, galėjau sužaisti geriau. Deja, varžovų meistriškumas – aukštesnis“, – pripažino vidurio gynėjas Linas Klimavičius.

Kiti Anglijos pranašumą vertino kaip objektyvų faktą ir dėl jo nesigraužė.

„Gal atakų nebuvo tiek, kiek norėjome – sąlygas diktavo anglai. Nepaisant to, sakyčiau, rungtynės nebuvo tokios blogos, po kokių reikėtų nuleisti galvas. Nėra ko liūdėti, vis dėlto žaidėme prieš Angliją, o ne prieš Maltą“, – komentavo puolėjas Nerijus Valskis.

„Nuotaikos – neblogos. Aišku, pralaimėjome, bet parodėme charakterį ir gana gerą futbolą. Malonu, kad prieš anglus sugebėjome palaikyti kamuolį ir net suregzti keletą atakų. Treneris sakė, kad nebandydami to daryti ir tik spardydami į priekį nepatiksime nei sirgaliams, nei patys sau“, – pridūrė M. Kuklys.

Lyginant su praėjusia viešnage ant „Wembley“ vejos, Lietuvos rinktinė praleido mažiau įvarčių ir pati sukūrė pavojingų situacijų kitoje aikštės pusėje, ko padaryti 2015 metais nepavyko.

Kita vertus, kitaip žaidė ir patys anglai, o lietuviška įvairių statistikos grafų pusė ir vėl buvo kukli.

Tad argumentų savo nuomonei paremti galėtų rasti tiek pesimistai, tiek optimistai. Užtat be jokių dvejonių galima konstatuoti tai, kad blogiau nei I. Pankratjevo laikais šįkart Londone nebuvo.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (111)