Neršė po apskritis
Jaunimo treneris, Lietuvos vaikų ir jaunių futbolo asociacijos (LVJFA) prezidentas, LFF vykdomojo komiteto narys – tai oficialios V. Vaškūno pareigos.
Neoficialiai 46-erių kaunietis dar užsiima ir agitatoriaus veikla.
Praėjusio mėnesio pabaigoje jis lankėsi Dzūkijos sostinėje, kur įsitraukė į Alytaus apskrities futbolo federacijos (AAFF) rinkimų kampaniją.
DELFI žiniomis, jos metu V. Vaškūnas susikirto su Alytuje taip pat viešėjusiu LFF prezidentu Edvinu Eimontu, kadangi agitavo prieš perrinkimo siekusį AAFF vadovą Gediminą Daukšį. Pastarasis verslininkas laikomas E. Eimontui palankiu LFF vykdomojo komiteto nariu, jis eina ir LFF viceprezidento pareigas.
V. Vaškūno pastangos neatsipirko: G. Daukšys laimėjo rinkimus, balsavime įveikęs DFK „Dainava“ klubo direktorių Gintautą Andruškevičių.
Kodėl su AAFF niekaip nesusijusiam kauniečiui parūpo Alytaus futbolo reikalai?
Įvairių DELFI šaltinių teigimu, V. Vaškūnas kartu su savo patronu laikomu Lietuvos futbolo techninio vystymo asociacijos prezidentu Stasiu Stankumi aktyviai stengiasi palenkti į savo pusę ir kitas šalies apskritis. Futbolo veikėjų įtaka galiausiai virsta balsais LFF vykdomajame komitete, kuriame neformali prieš metus prezidentu išrinkto E. Eimonto frakcija, skaičiuojama, vis dar sudaro mažumą.
Teigiama, esą V. Vaškūnui ir S. Stankui ypač aktualus UEFA solidarumo programos lėšų, šiemet sudarančių per 400 tūkst. eurų ir atiteksiančių jaunimo futbolui, paskirstymo klausimas. Mat juo būtų galima pasinaudoti artėjant gegužę vyksiančiai LFF konferencijai, kuriai ketinama pateikti naują federacijos įstatų projektą. Pakeitus LFF vykdomojo komiteto formavimo tvarką, V. Vaškūnas ir S. Stankus gali netekti kėdžių svarbiausiame federacijos valdymo organe.
Prabilo apie moralės standartus
Nors panašios kalbos ūžia futbolo kuluaruose, atvirai atskleisti savo kortų kol kas niekas nepageidauja.
Trims mėnesiams iš LFF vykdomojo komiteto pašalintas V. Vaškūnas atsitvėrė tylos siena: penktadienį kalbėdamas su DELFI situaciją jis vadino nesusipratimu, bet plačiau jos komentuoti nepanoro, motyvuodamas susitarimu su LFF.
Tuo metu G. Daukšys teigė, kad AAFF konferencijos metu svečio teisėmis joje dalyvavęs V. Vaškūnas atvirai nepalaikė nė vieno kandidato.
Bet paklaustas, kas vyko užkulisiuose, tiesaus atsakymo AAFF prezidentas vengė.
„Girdėjau visokių kalbų, bet nenorėčiau nusileisti iki tokio lygio, kad jas komentuočiau. FIFA ir UEFA dabar kelia daug aukštesnius moralės ir etikos standartus, kuriuos turime taikyti ir mes visi. Jeigu anksčiau į kai kuriuos veiksmus buvo žiūrima pro pirštus, dabar stebima pro padidinamąjį stiklą. Tai – aiškus signalas visiems, jog reikia pergalvoti savo veiksmus, kad jie nesukeltų kokių nors bereikalingų įtampų ar konfliktų, nemenkintų futbolo įvaizdžio“, – DELFI kalbėjo G. Daukšys.
Trumpam atsitraukė
Ketvirtadienį LFF vykdomasis komitetas nagrinėjo ir kitą kontroversiją, sulaukusią atgarsio daug platesniuose futbolo bendruomenės sluoksniuose.
LFF laikinai įšaldė savo planus kartu su visuotine futbolininko licencija įvesti ir privalomą draudimą, kurio purtėsi tiek mėgėjai, tiek profesionalai. Tiesa, įšaldė tik iš dalies.
Pagal federacijos sumanymą, nuo šio sezono visose LFF struktūrai priklausančiose lygose rungtyniaujantys žaidėjai turėjo sumokėti metinį licencijos mokestį. Vaikams iki 14 metų numatytas 10 eurų mokestis, vyresniems mėgėjams – 22 eurai, o profesionaliems žaidėjams – 40 eurų.
Liūto dalį mokesčio būtų surijęs sveikatos draudimas, kurį ir mėgėjų komandos, ir A lygos klubai laikė pertekliniu.
Kilusi pasipiktinimo banga privertė LFF skubiai keisti žaidimo taisykles. Po vykdomojo posėdžio paskelbta, jog mėgėjų, vaikų, moterų ir senjorų komandų žaidėjams bus „ieškoma finansinių galimybių pereinamajam šio sezono laikotarpiui kompensuoti draudimo mokestį“.
DELFI žiniomis, federacija bandys iš naujo derėtis su Didžiosios Britanijos draudimo bendrove „Lloyds of London by Colemont“ dėl palankesnių visuotinio draudimo sąlygų. Nuo derybų rezultatų priklausys, kiek žaidėjų šiemet savo lėšomis apdraus LFF.
„Sutarėme, kad bent jau trečios lygos atstovams mokėti tikrai nereikės, bet jei lėšų pakaks, nemokės ir antros lygos žaidėjai“, – DELFI teigė bene aktyviausiai naujiems mokesčiams pasipriešinusioms Sekmadienio futbolo lygos komandoms atstovaujančios Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) prezidentas Gintautas Žemaitis, kuris yra LFF vykdomojo komiteto narys.
Neįėjo pro duris, įlipo pro langą
Kol kas neaišku ne tik tai, kiek lygų „išsigelbėjo“ nuo kirčio per kišenę, bet ir kada joms teks grįžti prie šio klausimo.
„Mintis tokia, kad žmonės, per metus pamatę draudimo naudą, kitam sezonui jau turėtų draustis patys. Bet gal federacija ir toliau parems mėgėjus. Kitas variantas – sumažinti starto mokesčius komandoms, kad jos dėl draudimo nepatirtų nuostolių.
Šiaip ar taip, per metus laiko kažką jau galima sugalvoti, o daryti ant karštųjų, kaip bandyta dabar, buvo klaida. Suprantu mėgėjus – niekas nėra patenkintas, kai reikia mokėti pinigus. Bet iš kitos pusės, visos šalys Europoje tokį dalyką jau yra įvedusios“, – dėstė G. Žemaitis.
Tiesa, visiems LFF pripažintų lygų žaidėjams bet kokiu atveju reikės sukrapštyti 3 eurų licencijos mokestį.
O A lygos ir LFF I lygos klubai nuo naujos finansinės naštos taip ir neišsisuko.
„Papildomas draudimas turėtų būti kiekvieno pasirinkimo teisė, nes profesionalūs žaidėjai ir taip yra apdrausti. Todėl visi klubai buvo prieš tokį sprendimą. Jeigu tai kažkoks verslo projektas, nežinau, kaip jį komentuoti. Tokias pačias sąlygas iš tos pačios draudimo bendrovės buvome gavę praėjusių metų pradžioje. Pamąstėme, įvertinome ir nusprendėme, kad tokia paslauga nereikalinga. Ta pati kompanija tuomet nuėjo į LFF ir šiandien jau esame priversti be jokių klausimų susimokėti. Kodėl – nežinau“, – pyko A lygos prezidentas Deividas Šemberas.
Tuo metu LFF generalinis direktorius Nerijus Dunauskas dar prieš ketvirtadienio posėdį DELFI tvirtino nesuprantantis kilusio visuotinio nepasitenkinimo ir naują draudimo mokestį vadino „bandymu visiems mėgėjams parodyti, kad federacija rūpinasi ne tik aukščiausio lygio žaidėjais“.
„Draudimas yra tik viena iš paslaugų – ateityje jų galbūt bus daugiau. Pavyzdžiui, patekimas į nacionalinės rinktinės rungtynes su nuolaida“, – nesikratyti naujovės futbolo bendruomenę viliojo N. Dunauskas.
Vis dėlto paklaustas, kodėl žaidėjai turėtų dabar mokėti už paslaugas, kurios „galbūt bus ateityje“, konkretaus atsakymo vienas LFF vadovų neturėjo.
O pasiteiravus, kodėl federacija savo partneriu pasirinko būtent „Lloyds of London by Colemont“, jis teigė, esą pastarosios bendrovės privalumas buvo kainos ir už ją gaunamų paslaugų santykis.
„Su jais buvo kalbamasi ir deramasi metus ar pusantrų. Jeigu kas nors gali pasiūlyti geresnes sąlygas, mes visada pasirengę išklausyti“, – pridūrė N. Dunauskas.
