Krepšinio federacija – perpus smulkesnė

Praėjusį mėnesį pristatydamas ilgalaikę plėtros strategiją, LFF prezidentas Edvinas Eimontas pabrėžė, kad futbolas siekia pirmauti absoliučiai visose srityse.

Panagrinėjus prieš savaitę „Sodros“ pradėtus viešinti duomenis, aiškėja, kad bent dviejose kategorijose LFF išties yra aiški lyderė.

Tarp visų šalies sporto šakų federacijų pastaroji neturi lygių tiek pagal darbuotojų skaičių, tiek pagal jų vidutinės algos dydį.

LFF pluša 40 etatinių darbuotojų, kurių atlyginimų vidurkis neatskaičius mokesčių yra 1654 eurai.

Vienintelė Lietuvos krepšinio federacija (LKF) dydžiu ir finansiniais pajėgumais pernelyg nenusileidžia futbolui. LKF turi 22 darbuotojus, vidutiniškai uždirbančius po 1397 eurus.

Visų kitų federacijų žmogiškieji ištekliai – žymiai kuklesni. Iš septynių dešimčių valstybės pripažintų sporto šakų tik devynios turi daugiau nei po tris etatinius darbuotojus. Primename, kad mažesnių įmonių vidutinių atlyginimų „Sodra“ neskelbia.

Pagal darbo užmokesčio vidurkį įkandin futbolo ir krepšinio seka Lietuvos plaukimo federacija (1273 eurai), pagal darbuotojų skaičių (8) trečią vietą užima Lietuvos lengvosios atletikos federacija.

Lietuvos dziudo federacijoje keturi asmenys dirba pagal darbo sutartis, bet, remiantis „Sodros“ informacija, praėjusį sausį atlyginimai jiems išmokėti nebuvo, todėl ir jų vidurkis lieka neaiškus.

Tuo metu Lietuvos bušido federacijoje ar Lietuvos teniso sąjungoje vidutinis atlyginimas nesiekia nė 500 eurų. Pasak pastarosios prezidento Ramūno Grušo, sumos tokios mažos, nes nė vienas darbuotojas nedirba visu etatu – pareigas sąjungoje visi derina su kita veikla.

Kai kurios smulkesnės federacijos, pavyzdžiui, biatlono ar kiokušin karatė, apskritai neturi nuolatinių darbuotojų. Taip yra todėl, kad dalies federacijų vadovai pareigas eina visuomeniniais pagrindais, dalyje išnaudojama individualios veiklos formos galimybė.

„Neturime užtektinai pinigų sportininkams, tai iš kur jų bus administracijai? Pas mus – visi visuomenininkai. Net federacijos buhalteriją vedame mano asmeninėje bendrovėje“, – DELFI sakė Lietuvos biatlono federacijos, kuri pretenduoja į Pjongčango žiemos olimpines žaidynes deleguoti daugiausiai šalies atstovų, prezidentas Arūnas Daugirdas.

Valdo ir UAB, ir VŠĮ

Futbolo atotrūkis nuo likusių sporto šakų išauga dar labiau priskaičiavus LFF tiesiogiai valdomas įmones: uždarąsias akcines bendroves „Futbolo stadionas“ ir „LFF sporto medicinos centras“, viešąsias įstaigas „Futbolo projektai“ ir „Kauno futbolo akademija“.

Pastarosios kartu sudėjus turi dar 51 darbuotoją. Daugiausiai – 17 – įdarbinti LFF stadioną ir Nacionalinės futbolo akademijos (NFA) aikštyną Kaune valdančioje bendrovėje „Futbolo stadionas“, kurios vienintelis akcininkas yra LFF.

„Kauno futbolo akademijoje“ darbuojasi 16 NFA trenerių ir vadovų, „LFF sporto medicinos centre“ – 9 specialistai, teikiantys medicininę priežiūrą įvairių amžiaus grupių šalies futbolo rinktinėms. Tiek pat darbuotojų turi reklamos, rinkodaros ir renginių organizavimo srityje veikiantys „Futbolo projektai“.

Iš viso LFF ir jos valdomose įmonėse dirba 91 darbuotojas. Ir tai – neskaičiuojant rinktinių trenerių, su kuriais federacija nėra sudariusi darbo sutarčių.

Paklaustas, ar šalies futbolui reikalinga tokia kuopa prižiūrėtojų ir aptarnaujančio personalo, LFF generalinis direktorius Nerijus Dunauskas aiškino, jog nacionaliniais klausimais federacija neapsiriboja.

„Aišku, dauguma darbų susiję su Lietuva, bet kita dalis – visa Europa ir visas pasaulis“, – DELFI teigė N. Dunauskas.

LFF būstinėje glaudžiasi ir buvusio nacionalinių rinktinių direktoriaus Roberto Tautkaus įkurta Lietuvos futbolo žaidėjų sąjunga, turinti keturis darbuotojus. Tačiau federacija, pasak N. Dunausko, su šia organizacija nėra tiesiogiai susijusi ir tik „padeda jai žengti pirmuosius žingsnius“.

LFF struktūrai taip pat priklauso šešios šakinės asociacijos: teisėjų, masinio futbolo, moterų futbolo, salės futbolo, vaikų ir jaunių futbolo bei techninio vystymo. Pastaroji, vadovaujama Stasio Stankaus, gali pasigirti didžiausiais atlyginimais: septyni jos darbuotojai vidutiniškai uždirba po 924 eurus.

Olimpiniai funkcionieriai lenkia valdininkus

DELFI taip pat pasižvalgė po kitų sporto organizacijų „Sodros“ ataskaitas.

Pagrindinėje valstybinėje sporto institucijoje – Kūno kultūros ir sporto departamente – dirba 31 tarnautojas. Jų vidutinis atlyginimas – 1406 eurai.

Dažnai priešingoje barikadų pusėje atsiduriančiame Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) algos didesnės. 14 LTOK direktorato darbuotojų praėjusį sausį vidutiniškai uždirbo 1530 eurų, be to, olimpinis komitetas mokėjo ir pagal autorines sutartis dirbantiems asmenims (vid. 583 eurus).

Artimiausiu metu LTOK darbuotojų pajamos turėtų išaugti, kadangi šiemet numatyta pakelti jų atlyginimus 10 proc.

O keturi etatiniai LTOK valdomo Lietuvos olimpinio fondo (LOF) darbuotojai, tarp jų – ir valdybos pirmininkės pareigas einanti LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, jau dabar gyvena gerokai sočiau. „Sodros“ duomenimis, vidutinė jų alga sudaro 2837 eurus.

Vis dėlto labiausiai aprūpinti olimpinėje šeimoje yra LTOK įkurtos loterijų bendrovės „Olifėja“ darbuotojai. Jų yra 18, o atlyginimų vidurkis siekia 3316 eurų. „Olifėja“ tik per plauką nepatenka į didžiausias algas mokančių šalies įmonių šimtuką: tarp 44 tūkst. juridinių asmenų ši bendrovė užima 104-ą vietą.

Ir tai – dar niekis, palyginus su „Sodros“ pateikiamais skaičiais apie Lietuvos sporto federacijų sąjungą (LSFS). Remiantis jais, penki Rimanto Kveselaičio vadovaujamos organizacijos darbuotojai praėjusį sausį uždirbo vidutiniškai po 4663 eurus.

Kad tokios sumos bado akis, suvokė ir pati LSFS, praėjusios savaitės pabaigoje išplatinusi paaiškinimą, esą realus atlyginimų vidurkis yra 937 eurai, o sausį jį iki dangaus iškėlė dviem atleistoms ilgametėms darbuotojoms išmokėtos kompensacijos.

Dabar LSFS turi keturis darbuotojus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)