Su „Kauno maratono klubo“ sportininke, Lietuvos geriausio sezono rezultato savininke kalbėjomės apie jausmus, pagerinus asmeninį rekordą, užsibrėžtus sezono tikslus, įkvėpimą ir psichologinį pasiruošimą artėjančioms varžyboms.
– Latvijoje vykusios varžybos Jums buvo pirmas sezono startas. Kaip vertinate rezultatą?
– Prieš tai bėgau 300 ir 60 metrų varžybose, bet tiesa, mano pagrindinės distancijos, 400 metrų, startas buvo pirmas. Rezultatą vertinu kaip visai neblogą sezono pradžią ir viliuosi, kad jį dar pavyks pagerinti Šveicarijoje ir pasiekti Europos uždarų patalpų čempionato normatyvą. Teks distanciją įveikti per 54 sekundes, šį savaitgalį atbėgau per 55.28 sekundės.
– Koks jausmas apėmė, kai įveikus distanciją pamatėte savo rezultatą?
– Labai džiaugiausi. Daug ruošiausi, treniravausi, vykau į stovyklą, kurioje visas jėgas atidaviau sportui. Nors buvau apsigavusi (juokiasi). Tikėjausi, kad atbėgau dar greičiau, nes finiše esanti švieslentė rodė vienokį rezultatą, tačiau vėliau sužinojau, kad jis yra truputį prastesnis nei pati pamačiau finišavusi. Tačiau esu laiminga ir didžiuojuosi savo asmeniniu rekordu. Visgi su kiekvienomis varžybomis rezultatas gerėja.
– Bene mėnesį praleidote stovykloje Pietų Afrikos respublikoje, kur Jums treniruotis padėjo šveicarų treneris Laurentas Meuwly. Kaip manote, kiek prie rezultato prisidėjo ši stovykla?
– Nesvarbu, ar tai stovykla Pietų Afrikos respublikoje, ar Palangoje, jos padeda tobulėti. Neatmetu, kad šio trenerio pagalba yra vienas iš pagrindinių faktorių, lemiančių mano rezultatus. Ir toliau treniruojuosi pagal jo metodus ir esu patenkinta rezultatais.
– Startai ir pasiruošimas jiems reikalauja ne tik fizinio, bet ir psichologinio pasiruošimo. Kaip susitvarkote su savo mintimis?
– Įvairūs psichologiniai sunkumai yra neišvengiami, kadangi vien sportu gyventi negali. Susikaupia nemažai minčių, esi blaškomos įvairiausios namų ruošos. Pradedi per daug galvoti ir galų gale psichologiškai pavargsti. Kaip mes sportininkai mėgstame sakyti – deginam centrinę nervų sistemą. Atsiradęs psichologinis nuovargis tikrai neprisideda prie gerų rezultatų siekimo. Kadangi rutinos išvengti yra sunku, bandau save nuraminti, spręsti problemas arba galvoti apie kažką kitą. Kiek sugebu bandau susitvarkyti pati arba su draugų pagalba, kurie padeda tinkamai nusiteikti.
– Kas jus motyvuoja kiekvieną kartą atsistoti prie starto linijos?
– Bėgu ne tik dėl savęs. Kartais noriu parodyti kitiems, kad sugebėsiu nubėgti daugiau ir geriau. Noriu įrodyti, kad daug dirbdama galiu siekti šiek tiek daugiau negu tik paprastai sudalyvauti varžybose. Reikia nebijoti įdėti daugiau pastangų ir darbo. Rezultatai galiausiai išryškėja švieslentėje.
– Kokį rezultatą viliatės pasiekti sekmadienį Šveicarijoje?
– Turėjau tik vieną startą, todėl labai sunku taip drąsiai nuspręsti. Tikslas – normatyvas, bet norėčiau, kad čempionato rezultatas būtų staigmena man pačiai. Bet kaip bus, pamatysime dar.
– Kokie Jūsų šio sezono planai be šių varžybų?
– Žadu pradėti rašyti magistro darbą (juokiasi). Dauguma planų yra skirtų vasarai, kurios metu planuojami pagrindiniai mano startai, o jiems irgi reikės ruoštis. Planuose Universiada, į kurią tikiuosi, kad pavyks pakliūti, bei komandinis Europos čempionatas, vyksiantis Tel Avive.
