Sėkminga metų pradžia ir keletas įvarčių leistų G. Sirgėdui vėl atkreipti Lietuvos rinktinės stratego Egdaro Jankausko dėmesį.

Planus sujaukė liga

Tik susitikus su Gratu Sirgėdu, suskambo jo mobilusis telefonas, futbolininkas vokiškai kelias minutes rimtai su kažkuo kalbėjosi. „Tai mano futbolo agentas. Aptarėme situaciją, yra keletas pasiūlymų“, – tarstelėjo G. Sirgėdas.

Prieš didžiąsias metų šventes gruodžio antroje pusėje futbolininkas iš Vokietijos grįžo į Panevėžį, tačiau nėra aišku, kada keliaus atgal ir ar grįš į Vokietiją.

2016-ųjų antroje metu pusėje G. Sirgėdas praleido kukliame FC „Amberg“ klube, kuris varžosi 5-oje pagal pajėgumą lygoje. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad pagaliau po trejų sudėtingų metų vėl Gratas pajautė žaidimo skonį.

2013-aisiais Europos jaunių (iki 19 metų) futbolo čempionate Panevėžio futbolo akademijos auklėtinis G. Sirgėdas pelnė tris įvarčius ir tapo vienu iš rezultatyviausių pirmenybių žaidėjų. Po turnyro lietuvis turėjo pasiūlymų iš anglų „Watford“ ir „Reading“ bei ispanų „Espanyol”, „Villareal”, „Malaga“ komandų. Visgi, panevėžietis savo ateitį susiejo su žinomu Vokietijos klubu „Stuttgart“, tuo metu žaidusiu aukščiausiame „Bundesliga“ čempionate.

Tačiau Štutgarte Gratas neįsitvirtino. Futbolininką kamavo dubens kaulų liga, o jos gydymas ir reabilitacija atėmė daugiau nei dvejus brangius metus.

Kūrybingas saugas iš Panevėžio apie save priminė rugsėjo pradžioje vykusiame Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) mače su Andora. Jo preciziškai tikslus, klastingas smūgis į vartų kampą atnešė mūsiškiams psichologiškai svarbią pergalę.

Taigi, šiuo metu 22-ejų Gratas bet kurią dieną pasiruošęs palikti Panevėžį ir laukia žinių iš savo agento, kuris ieško futbolininkui naujos karjeros stotelės.

Lagaminai sukrauti

– Kaip gali įvertinti pirmąją sezono pusę Vokietijos „Amberg“ klube?

– Vertinu teigiamai, nes paskutinio pusmečio tikslas buvo gauti kuo daugiau žaidybinės praktikos. Per trejus metus, kuriuos praleidau Štutgarte, daugiau nei dvejus metus gydžiausi traumą arba vyko reabilitacija. Tai svarbiausia buvo atsigauti po tų traumų ir sužaisti kuo daugiau rungtynių. Žvelgiant į V lygos statistiką, nepelniau įvarčių tiek daug, kiek norėjau. Dėl to esu šiek tiek nusivylęs. Bet kokiu atveju, paskutiniu pusmečiu džiaugiuosi.

Įskaitaint ir Bavarijos regiono taurės turnyro mačus, sužaidžiau apie 16 rungtynių. Taurės varžybose pavyko pasižymėti 6 kartus. Taurėje žaidėme ir prieš 4-tos lygos klubą, pasižymėjau įvarčiu ir rezultatyviu perdavimu.

Apskritai, kol kas taurės turnyre esu rezultatyviausias žaidėjas, „Amberg“ klubui jose liko dvejos rungtynės.

Įdomu, kad tame taurės turnyre žaidė ir III lygos klubas „SSV Jahn Regensburg“ kuris jau pasitraukė iš kovos.

Pačioje sezono pradžioje komandai gerai sekėsi, pagrindiniai žaidėjai sveiki, tai buvo pagrindinė „Amberg“ ekipos pergalių priežastis. Komandą sudarė 11 pajėgių futbolininkų, kiti – silpnesi. Tačiau įsibėgėjus čempionatui keli žaidėjai patyrė traumas, pokyčiai komandos sudėtyje turėjo neigiamos įtakos rezultatams.

– Ką spėjai nuveikti per atostogas?

– Nemažai laiko praleidau namuose, su tėvais. Spėjau apsirgti. Susitikau su keletą geriausių draugų. Paskutiniu metu stengiuosi neapleisti sportinės formos ir treniruojuosi Kaune Nacionalinėje futbolo akademijoje. Šiuo metu laukiu žinių iš savo agento.

– Šansų, kad grįši į Ambergą, ko gero, nedaug?

– Nesakau, kad 100-u procentų negrįšiu, negaliu atmesti ir tokio varianto, nes tebegalioja sutartis su šiuo klubu. Tačiau daug daugiau galimybių, kad nuo pavasario atstovausiu kitam klubui. Tuo esu beveik įsitikinęs, mano agentas ne kartą kartojo, kad Amberge tikrai neliksiu. Užsibūti 5-os lygos klube nėra gerai. Reikia man žaisti aukštesniame lygyje.

Norėtų likti futbolo šalyje

– Matyt, vasario mėnesį jau treniruosiesi naujoje komandoje?

– Taip. Iki žaidėjų perėjimo periodo („transferų lango“) pabaigos liko mažiau trys savaitės, per jas ir paaiškės mano situacija. Tikiuosi, kad artimiausiomis dienomis turėsiu atsakymą ir su nauja ekipa pasiruošimą pavasario kovoms pradėsiu kuo anksčiau.

– Ar nėra apmaudu, kad išsiskyrė tavo ir VfB „Stuttgart“ keliai?

– Aišku, gaila, kad nepavyko užsikabinti „Stuttgart“ klube, ypač tuomet, kai klubas žaidė aukščiausioje lygoje. Turi puikų stadioną, svajoju kada nors tokiame žaisti. Atrodo, buvau netoli to. Traumos sumaišė visas kortas, tačiau žvelgiu optimistiškai į priekį. Į tokį lygį dar galiu sugrįžti. Esu kiek vėlesnio brendimo, tikiu, kad turėsiu progų atsiskleisti ir pademonstruoti savo gabumus aukščiausiame lygyje.

– Tačiau karjerą norėtum tęsti Vokietijoje?

– Į Rusiją nesiruošiu keliauti (red. šypsosi). Pliusas tas, kad moku vokiečių kalbą, šioje šalyje jaučiuosi beveik kaip savas. Norėtųsi likti Vokietijoje. Pamenu, atvykęs į Štutgartą, vokiečių kalbos mokiausi nuo nulio. Klubas nusamdė asmeninį mokytoją, dariau namų darbus, gana greitai plėtėsi mano vokiečių kalbos žodynas.

Tačiau neprieštaraučiau karjerą tęsti Austrijoje ar Olandijoje. Manau, šių šalių lygų žaidimo stilius man tiktų. Net, sakyčiau, norėčiau žaisti Nyderlandų kurioje nors lygoje. Neatmesčiau tokio varianto, jei atsirastų rimtas pasiūlymas. Teko kalbėtis su Olandijoje žaidusiu Vytautu Andriuškevičiumi, Olandijos aukščiausiosios lygos ekipos pasižymi taktine branda. Būtų įdomu ten išbandyti savo jėgas. Beje, Olandiją rekomenduoja ir ten žaidžiantis panevėžietis Vykintas Slivka.

– Ambergo miestelis – Bavarijos žemėje, keliasdešimt kilometrų nutolęs nuo Rėgensburgo, kuriame įsikūręs kitas panevėžietis Mindaugas Palionis, atstovaujantis „SSV Jahn Regensburg“ (III lyga) ekipai. Gal teko susitikti su juo? Gal stebėjai jo rungtynes?

– Taip, su M. Palioniu buvome susitikę. Kai prisijungiau prie „Amberg“ klubo, apsistojau Rėgensburge, nes jį ir Ambergą skyria apie 50 kilometrų. Kurį laiką net buvau apsistojęs pas M. Palionį, esu jam dėkingas už pagalbą. Buvo šaunus laikotarpis. Apsilankiau ne vieneriose „SSV Jahn Regensburg“ namų rungtynėse. Pernai pasistatė, jaukų, nedidelį 15 tūkstančių vietų stadioną. Neretai jų III lygos rungtynes stebi daugiau ne 10 tūkstančių žiūrovų.

– Ar likę sentimentai „VfB Stuttgart“ klubui? Gal Vokietijoje sergi už kitą klubą?

– Kadangi tame klube praleidau apie porą metų, vis dar užmetu akį kaip jiems sekasi, jei įmanoma, pasižiūriu jų rungtynes. Visgi, mano mėgstamiausia komanda – Londono „Arsenal“, tad labiausiai domiuosi Anglijos „Premier“ lyga.

– Pavasarį Lietuvos rinktinės laukia išvyka į Angliją ir mačas Vemblio stadione. Tikėtis kvietimo į nacionalinę futbolo komandą tavo atveju būtų naivu?

– Kodėl? Viskas yra pasiekiama, jei prisijungsiu prie aukštesnėje lygoje žaidžiančio klubo, jei pelnysiu keletą įvarčių, realu tikėtis kvietimo į rinktinę. Mano viena svajonių – žaisti Vemblio stadione.

Tiesa, 2015-aisiais jame kaip žaidėjas viešėjau, tačiau treneris (red. Igoris Pankratjevas) tąkart man nesuteikė šansų išbandyti jėgas žaidžiant prieš Anglijos nacionalinę komandą.