1 mln. 200 tūkst. eurų – tiek 2017 m. iš valstybės biudžeto numatoma skirti Lietuvos olimpiniame sporto centre (LOSC) rengiamiems sportininkams. Į šią sumą neįeina atletui mokama valstybės stipendija (iki 1 tūkst. eurų per mėnesį) ir trenerio bei sportininką aptarnaujančio personalo darbo apmokėjimas.
„Analizuodami kitų šalių patirtį, pamatėme, kad sportininkai turi labai aiškų biudžetą, skirtą visai jo metinei programai įgyvendinti. Ir visada šalia sportininko yra treneris. Ne kažkur toli, ne prie kompiuterio. Taip pat ir kiti specialistai: masažuotojai, kineziterapeutai, gydytojai, psichologai. Visi jie dirbs tiesiogiai su atletais“, – teigia Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Valstybės skiriamos lėšos didelio meistriškumo sportininkams rengti, jų treneriams, aptarnaujančiam personalui skirstomos būtent per LOSC. Kitais metais, panašiai kaip ir šiemet, tam planuojamas 3,5-4 mln. eurų biudžetas. Esminės permainos, kad treneriai turės galimybę sudaryti sutartis. Jos bus pasirašomos ir su sportininkais.
Artėjančios permainos sukėlė nemažai diskusijų sporto bendruomenėje. Treneriai nuogąstauja, kad ant jų pečių užgrius daugybė rūpesčių dėl finansinės apskaitos, kurią kasmet teikia individualios veiklos vykdytojai. Be to, nerimą kelią socialinės garantijos – sutartis gali būti nutraukta įpusėjus olimpiniam ciklui, jei sportininkams ir treneriams nepavyks pasiekti metiniuose planuose numatytų rezultatų. Tokiu atveju treneris liktų be darbo ir be išeitinės pašalpos.
Be to, neretai olimpinio ciklo metu aukojami vieni metai, kurie skiriami pagrindiniam pasirengimui, tad per juos aukščiausių rezultatų nesiekiama.
E. Urbanavičius ramina – sutartyse bus numatytos įvairios išlygos, atsižvelgta į galimas nesėkmes, taip pat aptartos socialinės garantijos. Svarbiausia, anot KKSD vadovo, treneriams nereikės blaškytis tarp kelių darboviečių – iš LOSC jie gaus kvalifikacijos lygį ir darbo krūvį atitinkantį atlyginimą.
Iki šiol trenerių atlyginimai buvo nustatomi pagal tarifikaciją, atsižvelgiant į kvalifikaciją, darbo krūvį, išsilavinimą ir auklėtinių, priklausančių Lietuvos rinktinėms, skaičių. Nemažai specialistų būdavo tarifikuojami ir savivaldybių sporto struktūrose, ir LOSC, tad už darbą gaudavo atlygį iš kelių šaltinių.
„Dabar treneris privalės visą dėmesį skirti pagrindiniam savo auklėtiniui arba auklėtiniams, jei jų LOSC yra keli. Sutartyse numatytas darbo laikas – ne mažiau kaip 36 valandos per savaitę. Jei treneris norės, galės pasirašyti sutartį su federacija arba savivaldybe dėl kitų sportininkų treniravimo. Bet tik įvykdęs įsipareigojimus LOSC“, – paaiškina E. Urbanavičius. Kartu savivaldybės sportininkams rengti skirtas lėšas galės koncentruoti į jaunesnio amžiaus perspektyvius sportininkus.
Numatoma, kad visą valstybės finansavimą per metus gaus apie 60 sportininkų. Visais kitais turės pasirūpinti sporto šakų federacijos kartu su savivaldybių sporto struktūromis.
Pamainos sportininkų rengimu dabar daugiausia rūpinsis sporto gimnazijos, kurios yra Šiauliuose, Panevėžyje, o nuo kitų metų rugsėjo 1 d. planuojama ir Vilniuje – Ozo gimnazijoje, esančioje greta LOSC, kur ir dabar mokosi nemažas būrys perspektyvių sportininkų. Dalis jų gyvena LOSC bendrabutyje.
– Kodėl reikia keisti olimpinės rinktinės finansavimo sistemą? – paklausėme E. Urbanavičiaus.
– Todėl, kad joje trūko aiškumo. Išanalizavome sportininkų rengimo sistemą. Esame sulaukę kritikos iš įvairių subjektų. Ir ta kritika skirtinga. Vieni vieno pasigenda, kitiems kitkas nepatinka. Lankėsi pas mus ir „Transparency International“ atstovai, kurie minėjo, kad iš pačių sportininkų girdėjo neigiamų atsiliepimų apie dabartinę sistemą. Visi žinojome, kad ji apgaubta neaiškiais dalykais. Tokiame chaose reikia susigaudyti. Todėl mes atlikome savo analizę, įvertinome federacijų atstovų ir sportininkų nuomonę.
Pasakysiu kelis pagrindinius klausimus, kurie kilo išanalizavus situaciją.
Ar gali sportininkas rengtis varžyboms, neturėdamas finansavimu pagrįsto metinio pasirengimo plano? Jeigu taip, tuomet ar galima iš trenerio ir sportininko reikalauti rezultato, jei neužtikrinamas viso pasirengimo plano finansavimas?
Ar sportininkas privalo turėti visą biudžetą pasirengimo planui įgyvendinti?
Ar treneris turi būti aukščiausios kvalifikacijos specialistas, tinkantis ir sportininkui, ir federacijai? Ar jo darbas turi būti apmokamas taip, kad treneris galėtų susitelkti tik į LOSC sportininkų rengimą, o ne dar kažkur uždarbiauti?
Išryškėjo, kad mūsų sistema veikia, bet neefektyviai. Nes nėra juridinio asmens, kuris būtų atsakingas už sportininko rezultatą. Iš trenerio pareikalauti atsakomybės? Federacijos? LOSC? Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK)? Savivaldybės? Kokiu pagrindu?
Akivaizdu, kad LOSC buvo apaugęs tokia sistema, kad jam pačiam prisiimtas krūvis buvo per didelis. Dalis sportininkų turėjo fragmentuotą biudžetą, t. y. dalį pinigų, kurių jiems reikėjo tinkamai pasirengti varžyboms. Dalis trenerių turėjo fragmentuotą darbą: 10 valandų, 5 valandas, 18 valandų. Buvo išskirta kita problema – treneris, norėdamas turėti maksimalų valandų skaičių, turėjo formuoti grupę, o tai ne visada pavykdavo. Radome sprendimo būdą, per pusantrų metų suderinome su kitomis institucijomis, kad su treneriu būtų galima pasirašyti sutartį. Ji leidžia treneriui dirbti su vienu sportininku, išvengiant dirbtinio grupės sudarymo.
Aiškumo nebuvo ir dėl kito personalo: medikų, masažuotojų, kineziterapeutų. Nebuvo visiškai tiksliai apibrėžta, kas ir kaip gali naudotis jų paslaugomis.
Ir bene svarbiausia problema – visiškai neaiškus federacijų ir LOSC santykis. Treneriai iš kažkur atsiranda olimpiniame centre, ateina, įsidarbina, o federacija tame nedalyvauja. Tai visiškai neteisingas principas. Nes federacija svarbus subjektas, ji olimpiniame cikle turi būti atsakinga už sportininkų dalyvavimą kitose svarbiose varžybose – pasaulio ir Europos čempionatuose. Tai yra visiška federacijų atsakomybė, o į olimpines žaidynes sportininkus veža LTOK. LOSC rengia sportininkus, užtikrina visą procesą, kurio galutinis tikslas – olimpinės žaidynės.
Įvertinome, kiek lėšų reikia sportininkui, kad tinkamai galėtų pasirengti svarbiausioms varžyboms. Pasidomėjome, kiek tam skiria kitos šalys: Kanada, Vakarų Europos valstybės. Pamatėme, kad mūsų finansavimo lygis tikrai neblogas, bet valdymas prastas.
Mūsų nuomone, 1 mln. 200 tūkst. eurų, neskaičiuojant stipendijos ir trenerio bei aptarnaujančio personalo atlyginimo, turėtų pakakti LOSC rengiamiems sportininkams, kad jie įvykdytų metinius pasirengimo priemonių planus.
Dar vienas esminis pakeitimas – pinigai bus skiriami patvirtinus metinį pasirengimo priemonių planą, kurio projektą LOSC teiks sporto šakos federacija. Nes dabar buvo atvirkščiai – patvirtinamas LOSC biudžetas, o paskui dėliojami priemonių planai. Dabar priemonių planai turės būti suderinti metų pabaigoje arba pirmomis naujųjų metų dienomis, tik tada LOSC gaus pinigus.
– Irklavimo, dviračių sporto, lengvosios atletikos rinktinėse yra ir rinktinių vyriausieji treneriai. Jie lieka nuošalyje?
– Treneris dirba su sportininku tiesiogiai. O jei federacija skiria vyriausiąjį trenerį ar samdo konsultantą iš užsienio, tai jos reikalas. LOSC dirba tiesioginis sportininko treneris, kuris ir atsako už rezultatą. Sutartyje su LOSC turi būti numatyta, ką įsipareigoja abi pusės. Viskas turi būti aiškiai apibrėžta. Ar sportininkas laisvalaikiu gali važiuoti dviračiu ir slidinėti? Kada galima tai daryti? Kaip įprastose profesionalų sutartyse. Būtina drausmė, kad nenutiktų taip, kaip irkluotojams prieš Rio de Žaneiro žaidynes.
Mes siūlome ir federacijai pasirašyti sutartį su sportininku, kurioje šis įsipareigotų važiuoti į tas varžybas, už kurias atsakinga federacija. Nes tai yra pasirengimo ciklo dalis.
– Kaip bus su olimpine pamaina, kurios nebelieka LOSC?
– Čia svarbiausią vaidmenį vaidins federacijos kartu su savivaldybių sporto struktūromis. Dauguma perspektyvių sportininkų priklauso sporto gimnazijoms, savivaldybių sporto centrams ar sporto mokykloms. Jais rūpinasi savivaldybė kartu su federacija. LOSC šiuo atveju bus kaip partneris. LOSC patvirtins pamainos sportininkų kriterijus, kad galėtų leisti jiems neatlygintinai naudotis savo infrastruktūra, inventoriumi ir, jei federacija sutartyje su treneriu ir LOSC numatys, iš valstybės biudžeto išlaikomo trenerio paslaugomis. Tokiu atveju aukščiausio lygio treneriai galės dirbti ir su pamaina.
– Federacijų atstovams kilo klausimas: kokiomis lėšomis finansuoti pamainos sportininkus?
– Yra keli šaltiniai. Pirmas – savivaldybės. Didelė pamainos sportininkų dalis rengiama savivaldybių. Ten yra ir treneriai, numatytas biudžetas. Federacija turi kontroliuoti procesą, sudaryti priemonių planus ir prisidėti iš valstybės biudžeto, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, rėmėjų gaunamomis lėšomis. Kitas šaltinis – LTOK, kuris kasmet LOSC skirdavo apie 1 mln. eurų sportininkams rengti. Šiuo metu yra apie 90 pamainos sportininkų. Vienam sportininkui rengti per metus reikia apie 10 tūkst. eurų, todėl LTOK, savivaldybės ir federacijos lėšų tikrai turėtų pakakti.
Federacija bus suinteresuota kuo daugiau sportininkų atvesti į tą aukščiausią lygį, kur valstybė iš jų perimtų visą finansinę naštą. Taip labai gerai išsidėlioja atsakomybės klausimai. LOSC taps visiškai atsakingas už aukščiausio lygio sportininkų pasirodymus ir efektyvų trenerių darbą, o federacijos atsakingos už pamainos ieškojimą, radimą ir atvedimą į LOSC.
Taip sukuriama konkurencinga sistema, kur visi – ir sportininkai, ir treneriai, ir federacijos – suinteresuoti siekti aukščiausių rezultatų visuose meistriškumo lygiuose.
– Ar sportininkas, pasirašęs sutartį visam olimpiniam ciklui, galės būti ramus dėl savo finansavimo iki olimpinių žaidynių?
– Patekęs į LOSC rengiamų sportininkų sąrašą, niekas negalės sėdėti rankų sudėjęs. Reikia rodyti rezultatą, nes kitaip gali kristi žemyn, jei neatitiksi kriterijų.
Bet sporte visko būna – nesėkmių neišvengia net patys geriausi.
Tam ir turi būti daroma analizė, kodėl nepasisekė. Ar yra objektyvios, ar subjektyvios priežastys? Ar tai meistriškumo, ar drausmės laikymosi klausimas, ar trauma, ar visiškai nenumatytos aplinkybės? Tai ir bus aptarta sutartyje. Žinoma, visko tikrai nenumatysi, bet visuomet gali būti taikomas protingumo kriterijus.
– Kas dar, be sportininko ir trenerio, dalyvaus pasirengimo procese?
– Sportininkas gaus visą pasirengti būtiną personalą. Masažuotojai, kineziterapeutai, gydytojai, psichologai. Visas personalas juda kartu, jei tik to reikia.
Be to, LOSC dirbs trys vadybininkai, kurie išsidalys rinktinės narius pagal sporto šakas. Dabar jie vadinami kuratoriais. Vadybininkas dalyvaus priimant sprendimus ir sudarant priemonių planą, prižiūrės, kad planas būtų vykdomas.
Nei sportininkas, nei treneris nesirūpins viešbučių, lėktuvų bilietų užsakymu ir apmokėjimu. Visu tuo privalės pasirūpinti vadybininkas. Atletui ir jo treneriui turi rūpėti tik sportas. Aišku, jei atsirastų nenumatytų išlaidų, reikės tik parvežti kvitą.
LOSC dirbs dar vienas kuratorius, kuris rūpinsis visos pamainos analize. Jis stebės, kaip vyksta sportininkų rengimas sporto gimnazijose, bendrojo lavinimo mokyklose veikiančiose sporto grupėse, savivaldybių sporto centruose ir sporto mokyklose.
– Kuriam laikui bus pasirašomos sutartys?
– Sutartį galima pasirašyti visam olimpiniam ciklui. Priemonių planas bus kasmet derinamas.
– Kaip bus su komandinėmis sporto šakomis?
– Kalbėjomės su Lietuvos krepšinio federacija. Jos atstovai neslėpė, kad norėtų irgi patekti į valstybės išlaikomas vietas. Bet tiek pinigų nėra. Todėl čia viskas turi vykti per federaciją. Žaidimų komandoje – ne vienas ir ne du sportininkai. Žinoma, jei valstybė duotų tiek pinigų, galėtume pasirūpinti ir žaidimais. Bet žaidimams yra mūsų biudžete papildoma programa – žaidimų sporto šakų federacijoms papildomai išdalijame 600 tūkst. eurų. Tai savotiška kompensacija.
– LOSC yra ir bendrabutis, kuriame gyvena perspektyvūs sportininkai. Kas dabar ten gyvens?
– Jei aukščiausio lygio sportininkams nereikės bendrabučio, yra Ozo gimnazija, jos mokiniai naudojasi bendrabučiu. Čia neefektyvumo nematau. Didesnis neefektyvumas yra LOSC bazių, kurios dotuojamos valstybės, neišnaudojimas. Štai lengvosios atletikos manieže treniruojasi tik keturi olimpinės rinktinės lengvaatlečiai. Šaudykloje – nė vieno. Nors objektai išlaikomi iš valstybės lėšų.
– Kokie pagrindiniai argumentai prieš reformą, išryškėję ją svarstant?
– Girdėjome trenerių nuogąstavimų dėl sutarčių, tačiau, kaip jau minėjau, tai yra dar viena galimybė, o ne prievolė.
– Sistema pritaikyta vasaros sporto šakoms. O kaip bus su žiemos sportu?
– Šiuo metu LOSC yra septyni žiemos sporto šakų atstovai. Trys iš jų atitinka rinktinės kriterijus. Beje, žiemos kriterijai šiuo metu yra daug žemesni nei vasaros. Mes esame įsipareigoję ruošti sportininkus 2018 m. olimpinėms žaidynėms. Po olimpinių žaidynių viskas bus taip, kaip su vasaros sporto šakomis.
* * *
Stipendijas mokės ir LTOK
Gruodžio 15 d. vykusiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdyje patvirtintas XXXII olimpinėms žaidynėms 2020 m. Tokijuje rengiamų sportininkų, olimpinės rinktinės kandidatų, 2016–2017 m. sezono sąrašas.
Jame 116 individualių sporto šakų ir paplūdimio tinklinio atstovai bei vyrų beisbolo, moterų ir vyrų krepšinio, vyrų regbio rinktinės.
Atsižvelgdamas į LTOK vasaros sporto šakų komisijos siūlymą, LTOK Vykdomasis komitetas nutarė skirti stipendijas olimpinės rinktinės kandidatams. 2017 m. sausį–gruodį 37 sportininkams bus mokama po 700 eurų per mėnesį, jiems bus siūloma sudaryti sutartį trejiems metams. Dar dviem grupėms atletų siūloma metų sutartis. Jas pasirašę 32 sportininkai gaus po 500 eurų, 10 – po 400 eurų (visų stipendijų sumos nurodytos neatskaičius mokesčių). Vykdomasis komitetas nutarė tam pačiam laikotarpiui skirti maistpinigių Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojams, mokslininkams, kineziterapeutams ir kitam aptarnaujančiajam personalui – iš viso 46 specialistams.
