Kaip ir praėjusiais metais, geriausia 2016-ų Lietuvos ėjike išrinkta B. Virbalytė-Dimšienė. Tačiau 2015-i sportininkei buvo labai geri, o šiemet nebuvo pateisinti lūkesčiai ir viltys.
„Sezoną vertu blogai. Per Rio de Žaneiro olimpines žaidynes norėjosi užimti aukštesnę vietą, nei per olimpiadą Londone, kada buvau 26-a. Manau, kad geriausios šių metų Lietuvos ėjikės vardą lėmė tai, jog Rio iš mūsų sportininkių užėmiau aukščiausią vietą“, - sako 31-erių metų B. Virbalytė.
– Gal dabar, prabėgus ilgesniam laiko tarpui, gali pasakyti, kas atsitiko, kad Rio buvai tik 29-a?
– Dėl savo kuklaus pasirodymo nenoriu nieko kaltinti, atsakomybę prisiimu pati, bet atsakymo į šį klausimą neturiu. Mano užimta septinta vieta per 2015-ų pasaulio čempionatą viršijo visus lūkesčius. Pasižiūrėjus į Rio olimpinių žaidynių varžybų protokolą, mano geriausias asmeninis rezultatas tarp visų ėjikių buvo tik 30-as, o sezono – 28-as.
Rio finišavau 29-a. Kaip sakoma, aukščiau bambos neiššoksi. Toks yra mano lygis. Visą sezoną taip ir neįgijau geros sportinės formos. Mano treneriai Kastytis Pavilonis ir Juzefas Romankovas, galbūt, įžvelgia vienas nesėkmės priežastis, o aš - kitas. Paprasčiausiai sezonas nenusisekė, jį prilyginčiau gal 2011-iems, kai per pasaulio čempionatą tikėjausi daug daugiau, o irgi buvau 29-a.
– Likai be savo treniruočių draugės Neringos Aidietytės, kuri vėl išvažiavo gyventi į Angliją.
– Iš tikrųjų nenoriu vertinti kitų žmonių pasirinkimo. Neringa prašė mūsų už ją viešai nekalbėti, tai buvo jos pačios toks sprendimas. Kuriam laikui mano treniruočių draugė išvyko į Angliją. Tik jai pačiai spręsti.
– Ar jau pradėjai rengtis naujam sezonui?
– Gruodžio 31-ą su Mariumi Žiūku ir Tadu Šuškevičiumi išvykstame į septynių savaičių tarptautinę treniruočių stovyklą Kanberoje. Tai bus mano pirma išvyka į Australiją. Į šią treniruočių stovyklą, kurią organizuoja Kanberos sporto institutas, esame pakviesti. Jos kuratorius yra Londono olimpinis čempionas (auksas jam buvo sugrąžintas po dopingo skandalo) ir Rio vicečempionas, pasaulio čempionas australas Jaredas Tallentas.
Šis projektas buvo rengiamas jau praėjusiais metais, suvažiavo patys geriausi pasaulio ėjikai, kurių buvo daugiau kaip trisdešimt, tik tarp jų nebuvo moterų. Šiemet pirmą kartą į projektą įtrauktos ir moterys ir tuo ypač džiaugiuosi. Labai norisi pamatyti, kaip treniruojasi didelio meistriškumo ėjikai ir iš jų kažko pasimokyti.
Tie pokyčiai reikalingi visiems, nes daug metų esame toje pačioje virtuvėje, reikėtų kažką pabandyti naujo. Susirinks didelio meistriškumo ėjikai, viena iš sąlygų buvo ta, kad ėjikai būtų netraumuoti ir atvykę galėtų treniruotis visu pajėgumu.
– Ar nenustebai pakvietimu į treniruočių stovyklą Australiją?
– Pakvietimas buvo netikėtas. Jį gavau dar prieš Rio olimpines žaidynes, tačiau nesitikėjau, kad pavyks išvažiuoti, ir pati ilgai svarsčiau, ką daryti. Apie tą treniruočių stovyklą daug kalbėjome su pačiu J. Tallentu, kuris pakvietė ir mūsų ėjikus vyrus per daugiadienes varžybas Kinijoje.
– Tad Naujuosius metus sutiksi Australijoje. Ar dažnai taip atsitinka?
– Tai bus mano pirma tokia kelionė prieš Naujuosius metus. 2017-us sutiksiu Dubajuje, nes 22 val. nusileisime šiame mieste ir jame praleisime dvylika valandų. Australijoje atsidursime tik sausio 2-ą. Ten bus pati vasara, reikės prisitaikyti prie australiško klimato.
Australijos ėjikai paprastai treniruojasi anksti ryte, reikės prisitaikyti prie pokyčių. Jie, manau, man išeis į naudą, juolab, kad sezonas buvo nesėkmingas. Reikia surasti kažkokio naujo įkvėpimo ir surasti naujų jėgų bei idėjų. Vienas iššūkių bus tai, jog treniruočių stovykla bus labai ilga, tokioje niekada nesu buvusi. Kadangi būsime trise iš Lietuvos, tai galėsime vienas kitą palaikyti tam tikrais sunkiais momentais. Visada norėdavau pabūti ilgesnėje treniruočių stovykloje, tačiau nebūdavo sąlygų, kitaip susidėliodavome savo sezoną.
Kai vyksti taip toli į Australiją, tai neverta ten pabūti tris –keturias savaites. Visi planuoja pabūti beveik porą mėnesių. Ta stovykla man bus labai naudinga, pasižiūrėsiu, kur mano galimybių riba. Kai su australų projektu susipažinau praėjusiais metais, su pavydu į jį žiūrėjau. Kartu su N. Aidietyte apgailestavome, kodėl į jį nebuvo įtrauktos moterys. Mačiau, kad daugumai ėjikų tas projektas pasiteisino, jie pagerino savo asmeninius rezultatus. Neprabėgo nė metai ir į treniruočių stovyklą Kanberoje pirmą kartą pakviestos ir mes, moterys.
Australijos ėjikių lygis yra žemesnio lygio nei vyrų, tačiau pastaruoju metu jos labai tobulėja. Viena jų per Rio olimpiadą užėmė devintą vietą.
– Ko tikiesi iš 2017-ų?
– Pagrindinis metų startas bus pasaulio čempionatas Londone. Nesinori kalbėti apie savo tikslus jame, žinau viena – noriu reabilituotis. Tikrai esu pajėgi ir galiu kovoti dėl kuo aukštesnės vietos.
