Vandens formulių F2 pasaulio čempionatą sudaro 7 etapai. Zarasuose vyks penktas šių varžybų etapas.
Vienintelis Lietuvos atstovas šiose lenktynėse kaunietis Edgaras Riabko tikisi pagaliau patekti į geriausiųjų pasaulio lenktynininkų elitą. Praėjusiais metais pasirodymas pasaulio čempionate 32-ejų metų „F2 Lithuania“ komandai atstovaujančiam sportininkui buvo ne itin sėkmingas. Lenktynėse nepavyko pasiekti gerų rezultatų dėl prastesnio laivo. Šiemet E. Riabko plaukia su brangesne ir kokybiškesne technika. Tiesa, kaunietis teigia, kad brangus laivas negarantuoja pirmų vietų šiose pavojingose lenktynėse.
„Kalbant apie šiuos metus, vienas iš tikslų buvo įsigyti brangesnę techniką nei turėjau. Nepasisekė pirmose dviejuose etapuose. Per pirmo etapo kvalifikaciją patekau į avariją, į mane atsitrenkė švedas, sudaužė motorlaivio šoną ir apgadino dugną. Todėl pirmame etape neplaukiau, turėjau remontuoti laivą.
Antrame etape negalėjau startuoti dėl mechaniko klaidos. Trečiame etape finišavau aštuntas. Tai geriausias mano pasiekimas. Ketvirtame etape Norvegijoje buvau tryliktas. Prieš Zarasų etapą jau esu pabuvojęs aštuntas, todėl tikslas dabar yra patekti į šešetuką, ypač turėtų padėti ir tai, kad plauksiu namuose. Po truputį jaučiame, kad einame gera linkme, žinome kur tobulėti, tiesiog reikia laiko“ – optimistiškai nusiteikęs prieš artėjančias lenktynes Zarasuose DELFI kalbėjo E. Riabko.
Šeštadienį (rugpjūčio 27 d.) lietuvis turės pusantros valandos treniruotę, per kurią reikia spėti sureguliuoti techniką, prisitaikyti prie trasos, prie oro sąlygų ir parinkti sraigtus.
„Kiekvienas sraigtas turi savo atskirą trasą, priklausomai nuo vandens minkštumo ar kietumo. Bangos, vėjas – reikia tiksliai viską atlikti. Jeigu gerai sureguliuoji laivą, padarai maksimumą, paskui jau yra laimės dalykas. Varžybų rezultatuose į vieną sekundę telpa dešimt laivų. Kiekvieną posūkį reikia „išlaižyti“ idealiai. Tikslas yra kvalifikacijoje patekti kuo aukščiau. Tuo lengviau bus starte. Kitas svarbus dalykas – gerai startuoti, nes prieš posūkį geriausiai būti pirmaujančiose pozicijose. Jei būni per vidurį, prasideda visokie įvykiai, avarijos ir susistumdymai. Nebūna varžybų, kad nebūtų avarijų“, - lenktynių eigą planuoja E. Riabko.
Tiesa, sportininkas prognozuoja, kad lenktynės nebus lengvos. Į Zarasus suvažiuos geriausi pilotai, turintis profesionalius mechanikus ir brangią techniką. Pirmas vietas E. Riabko žada daug patirties turintiems sportininkams iš Skandinavijos šalių.
„Atvažiuos du arabų sportininkai iš Dubajaus ir Abu–Dabio. Jie nuomoja pačią geriausią mechanikų brigadą iš Italijos, kurie ir gamina laivus šioms varžyboms. Bet šiaip, nuo senų laikų, stipriausi lenktynininkai yra skandinavai. Jie turi daug vandens, turi daug patirties, kalbant apie motorlaivius. Favoritai yra švedai. Pradedant nuo F5 ir kylant aukštyn į F4, F3, F2 ir F1, tu sutinki senbuvius, kurie sportuoja po 15-25 metų. Jie yra seni vilkai, žinantys tiek techniką, tiek vairavimo įgūdžiai jų yra geresni nei mano. Sunku, kol kas yra sunku su jais konkuruoti“, - sako E. Riabko.
Tačiau kaunietis ir pats ne pėsčias. Nuo 10 metų amžiaus lenktyniavęs įvairiuose laivų kategorijose sportininkas taip pat gali pasigirti auksiniais laimėjimais. 2011 metais E. Riabko buvo F5 laivų klasės Europos čempionu. F4 jau pirmais metais jis tapo Vokietijos čempionu, Europoje ir pasaulio čempionate buvo trečias. Lietuvis pripažįsta, F2 pasaulio čempionate viskas yra ne taip paprasta.
Bet E. Riabko užsispyręs. Šiame tikrai brangiai kainuojančiame sporte vyras tikisi pasiekti aukštų rezultatų. To jam padeda siekti ir puikūs mechanikai bei šeima.
„Yra keturi šių laivų gamintojai. Laivų kainos svyruoja nuo 50 iki 80 tūkst. eurų, plius variklis apie 20 tūkst. eurų. Kitos detalės irgi kainuoja. Mes sraigtus gaminamės patys, neperkame. Jie kainuoja apie 1.6 tūkst. JAV dolerių. Turtingos komanduos jų po 20 susiperka, o mes patys darome juos. Turime savo cechą, turime sąlygas, nereikia niekur važiuoti, patys viską darome ir patys tekiname. Daug priklauso nuo mechanikų. Su gera komanda galima siekti rezultatų“, - sako E. Riabko.
Apie 100 tūkst. eurų kainuojantis laivas kartu su sportininku po lenktynių yra sveriamas. Minimalus svoris po finišo turi būti ne mažiau 530 kg, pats laivas ne trumpesnis nei 5 metrai. Variklis visoms komandoms yra vienodas amerikiečių gamybos „Mercury“ (turintis 200 arklio galių, dviejų taktų, 2.5 litro ir V6).
Jame komandos koreguoti nieko negali. Anksčiau turtingesnės komandos turėjo pranašumą, nes galėjo tobulinti variklius ir plaukti daug greičiau. Dabar visiems sąlygas suvienodino. Galima keisti sraigtus, modifikuoti pačius laivus ir keisti dinamiką. E. Riabko teigia, kad sėkmė daugiausiai priklauso nuo to, kaip pavyksta sureguliuoti laivą lenktynėms.
„Starto metu užsidega žalia šviesa ir tu laikai „gazas-dugnas“ visą laiką. Posūkyje greičio pedalo neatleidi. Visas valdymas yra ant vairo ir ant pedalų. Valdymas vyksta reguliuojant variklio padėtį. Didžiausias menas greitai įeiti į posūkį ir greitai iš jo išeiti. Tai yra pusės sekundės reikalas.
Maksimalus greitis yra 200 km/val. Greitis reguliuojamas su sraigtu. Kuo greitis didesnis, tuo bus blogesnis startas. Kuo startas geresnis ar greitesnis išėjimas iš posūkio, tuo maksimalus greitis bus mažesnis. Čia reikia pasirinkti“, - taktikos subtilybes atskleidžia E. Riabko.
Palyginus su automobiliai šie laivai labai greitai įsibėgėja. Vairuotoją veikia labai didelės apkrovos, ant posūkių išcentrinė jėga yra dvigubai didesnė nei „Formulės-1“ automobiliuose.
Nepaisant didelių greičių saugumas šiose lenktynėse nestovi nuošalyje. Varžybose budi profesionali gelbėtojų komanda ir narai.
Kiekvienose varžybose įvyksta avarijos. Sportininkai yra prisegti diržais. Jei laivas apsiverčia, paspaudus vieną mygtuką, visi diržai atsisega ir vairuotojas gali išlipti. Taip pat saugumo vardan, jei pilotas praranda sąmonę ir laivas apsiverčia, laivuose yra specialūs dangčiai. Jie avarijos atveju atsidaro, laivo apačia prisipildo vandens, o laivo priekyje ant stogo iššauna oro pagalvės ir pastato laivą vertikaliai. Jei pilotas yra be sąmones, ši padėtis bent jau iškelia žmogų virš vandens. Laivo kokpite taip pat yra deguonies balionas.
„Anksčiau būdavo daug nelaimių, kokpitai buvo atviri. Tačiau dabar šis sportas tapo daug saugesnis. Prieš 20 metų šios lenktynės buvo antras sportas pagal mirtingumą po alpinizmo“, - sako E. Riabko, kuriam pačiam jau du kartus teko pasinaudoti deguonies balionu.
Pasaulio čempionate susirenka geriausi pilotai. Lietuvis tikisi papulti tarp jų. Pasak kauniečio, daug įtakos varžybų eigai turi oro sąlygos.
„Kai būna blogos oro sąlygos, didelės bangos, vėjas, pasimato visas sportininkų meistriškumas. Kai būna lygus vanduo, visi plaukia vienodai. Aš labiau mėgstu kai būna blogesnės oro sąlygos, tada man sekasi geriau“, - šypsosi lenktynininkas.
E. Riabko treniruojasi Kauno mariose. Šiais metais E. Riabko tikslas yra išsaugoti techniką, suprasti ją ir kitais metais nuo pirmo etapo jau būti viršūnėje ir kovoti dėl pirmų vietų.
Planuojama, kad į Zarasus atvyks apie 20 komandų iš viso pasaulio. Sportininkai į Zarasus susirinks penktadienį. Šeštadienį rugpjūčio 27-ą dieną vyks treniruotės, kvalifikacinės varžybos, žiūrovų itin mėgstamos maksimalaus greičio ir sprinto rungtys. Sekmadienį tęsis FR-1000 gliserių klasės Europos čempionato etapo plaukimai, o visą renginį vainikuos pagrindinės formulių F2 varžybos.
