Galutinėje įskaitoje lietuvė su 5245 taškais liko keturiolikta ir neiškovojo kelialapio į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
Auksą laimėjo olandė Anouk Vetter (6626 tšk.), sidabrą – prancūzė Antoinette Naną Djimou (6458 tšk.), bronzą – austrė Ivona Dadič (6408 tšk.).
A. Skujytė: norėjosi garbingai baigti varžybas
Šypsenos iš A. Skujytės neatima niekas. Net ir subliuškus olimpinei svajonei bei nebaigus septynkovės varžybų lietuvė spaudos zonoje pasirodė su šypsena veide. Šeštoje vietoje prieš paskutinę rungtį žengusi A. Skujytė bėgdama 800 m sustojo neįveikusi nė ketvirčio distancijos bei susigriebė už blauzdos. Sportininkė, nors ir šlubčiodama, pati paliko stadioną.
„To dar betrūko, kad su neštuvais išneštų“, – juokavo 36-erių lengvaatletė.
– Gana greitai startavai 800 m bėgime, tačiau po 150 m sustojai. Kas atsitiko?
– Stipriai sutraukė blauzdą. Kai apšilau, pasidariau su kedais pagreitėjimą ir užsidėjau startukus. Aišku, nemažai mes ten pralaukėme, kol į trasą išleido... Stadione dariau vieną pagreitėjimą ir toks nelabai „fainas“ jausmas buvo. Visą dieną su Achilu kankinausi, tai galvojau, kad išsibėgsiu. Pradėjau bėgti, viskas buvo gerai, bet po to pajaučiau nedidelį skausmą.
Po pirmo dūrio buvo toks „ką daryti?“, o po antro viskas buvo aišku – reikėjo stoti, nes maniau, kad nepabėgsiu. Lyg ir nerimta priežastis, bet bėgti negali. Ir ne taip, kad su neštuvais išneštų, galvojau „to dar betrūko“, tai paršlubuosiu kaip nors.
– Ar po atmesto protesto dar buvo motyvacijos kovoti dėl kuo aukštesnės vietos Europos čempionate?
– Buvau šešta ir žinojau, kad yra gerai bėgančių sportininkių, tad paskutinė rungtis gal ir numestų į septintą vietą ar aštuntą. Bet Europoje aštuntukas vis šis tas. Norėjosi tiesiog garbingai baigti varžybas. Anksčiau atrodydavo, jei kas nepasiseka, gal ir gali nebaigti. Norisi, kad visi sudalyvautų iki galo. Žinoma, jei trauma, tai kitas dalykas nei tas, kai bėgti gali, bet nebėgi. Man tai yra nesuprantama.
– Atrodo, kad nuotaika nėra labai nėra sugadinta...
– Jau po ieties metimo žinojau, kad normatyvo nepadarysiu ir į TOP32 (tiek septynkovininkių gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse) taip pat nepateksiu. Dabar dar blauzdą sutraukė, tai neaišku, ar išvis iki olimpiados atsigaučiau. Buvo mintis, kad reikia leisti sau bėgti greitai ir finišas bus sunkus, bet baigėsi taip...
– Baigti karjeros tokiu būdu turbūt taip pat nesinorėtų...
– Pasižiūri į pasą ir galvoji, ar tikrai man to reikia, bet iš kitos pusės, tokiame ieties metime jau matau, kad galiu. Ten šiek tiek nepasisekė, gal tikrai ta ietis nusileido plokščia, negaliu ginčytis, nes pati nemačiau. Bet ateina jau tokių rezultatų, kurie yra arti to, ką galėdavau seniau. Jei olimpinės žaidynės būtų po metų, man tai būtų idealesnis variantas. Kitos olimpiados kaip sportininkė jau tikrai nesulauksiu, bet galvoju... gal dar metus (juokiasi).
DELFI primena, kad priešpaskutinė, ieties metimo rungtis, baigėsi, lietuvių manymu, šiurkščia klaida. Tarp lyderių žengianti A. Skujytė pirmu bandymu numetė 45,75 m, antrasis buvo neįskaitytas, o trečiu metimu ietis nusileido už 51 m žymos. Vis dėlto teisėjai traktavo, kad ietis žemę pasiekė ne pagal taisykles – esą stadiono veją pirmiau palietė antrasis ieties galas – todėl metimo neįskaitė.
Lietuvos delegacija iškart po rungties pateikė protestą. Peržiūrėjus metimo įrašą pastebėta teisėjų klaida, nes ietis vis tik prieš pat žemę į ją pasisuko priekine konstrukcijos dalimi.
„Aikštėje teisėjams labai sunku matyti, kuria dalimi nusileidžia ietis. Kai Austra išmetė ietį, ją truputį „užspaudė“, o tokia ietis lekia priekine dalimi viršuje. Ties 50 m žyma ji pradėjo tiesintis ir prie pat žemės nusileido priekiu. Ietis net nučiuožė 6-7 metrus į priekį, o jei ietis leistųsi priešingu galu, ji nečiuožtų“, – paaiškino Teresė Nekrošaitė.
Ji kartu su A. Skujytės vyru Valdu Grigaliūnu bei vyriausiuoju rinktinės treneriu organizatoriams pateikė net tris protestus. Kadangi įraše galima įžvelgti, kad A. Skujytės mesta ietis vis tik nusileido priekine konstrukcijos dalimi, buvo tikėtasi, jog kuris nors lietuvių protestas bus patvirtintas. Visgi teisėjų komisija visas lietuvių pretenzijas atmetė ir rezultatus paliko galioti.
L. Jasiūnaitė: man tik 21-eri, tad bus dar tų finalų
21-erių Lietuvos lengvaatletė Liveta Jasiūnaitė Amsterdamo Olimpinį stadioną paliko nuleista galva. Į moterų ieties metimo rungties finalą prasibrovusi lietuvė turėjo kur kas didesnius lūkesčius, tačiau liko 12-a.
Pirmu bandymu L. Jasiūnaitė numetė 53,41 m, geriausiu antru – 53,94 m, o trečiu – 52,49 m. Per kvalifikaciją tinkamos ieties neradusi sportininkė šįkart su tokia problema nesusidūrė ir teigia, kad koją pakišo nugaros skausmai bei patirties stoka.
„Ietį kaip ir radau, bet prieš pat startą, antrame laukiamajame kambaryje, pajaučiau nugarą, tai gal dar tas darė įtakos. Be to, ne kiekvieną dieną dalyvauju su tokiomis konkurentėmis ir tokiame stadione, – sakė žavinga lietuvaitė. – Džiaugiuosi 12 vieta, nes man dar tik 21-eri ir tikrai bus tų finalų.“
L. Jasiūnaitė asmeninį rekordą pasiekė šį sezoną – 61,32 m. Nors olimpinio normatyvo (62,00 m) lietuvė neįvykdė, tačiau viltis startuoti Rio de Žaneire dar neužgęsta. Sportininkė į olimpiadą gali patekti pagal geriausius dvejų metų rezultatus.
„Būtų smagu vykti į Rio, galėčiau daugiau save realizuoti tokio rango varžybose. Jei pateksiu, viską darysiu, kad atsigriebčiau ten“, – šyptelėjo L. Jasiūnaitė.
