Į pirmenybių finalus iškopė dešimt rusų, po penkis lietuvius ir bulgarus, trys lenkai, du ukrainiečiai, po vieną armėną, švedą ir prancūzą.

Lemiamose dvikovose dėl čempionų titulų grūmėsi Rita Pivoriūnaitė, Inga Mikštaitė, Diana Balsytė, Eventas Gužauskas ir Antanas Klibavičius.

Trys iš jų Lietuvai atnešė aukso medalius. Bet lietuvių blizgesį užtemdė teisėjų simpatijų sulaukusi Rusijos rinktinė, kurios derlius – net aštuoni aukščiausios prabos apdovanojimai.

Varžyboms pasibaigus tatamį okupavusi gausiausia čempionate rusų komanda savo garbei sudainavo skanduotę „Rusija – čempionė!“.

Po vieną nugalėtojų taurę sekmadienį iškovojo Prancūzijos, Lenkijos ir Bulgarijos atstovai.

Patirtis pasiteisino, gimtadienio linkėjimai – ne

Moterų varžybose R. Pivoriūnaitei ir I. Mikštaitei pavyko papildyti ir taip lūžtančias savo trofėjų galerijas čempionių taurėmis, o D. Balsytei iki pirmojo triumfo pritrūko žingsnio.

R. Pivoriūnaitė (svorio kategorija iki 55 kg) finale susitiko su bulgare Iya Kostova. Po kelių apsikeitimų smūgių serijomis lietuvė suklupo ant tatamio – oponentė pataikė jai į smakrą. Už neleistiną smūgį Bulgarijos kovotoja sulaukė įspėjimo, kuris dvikovos pabaigoje lėmė penktą lietuvės pergalę žemyno kumitė (realios kovos) rungties pirmenybėse, šįkart pasiektą vienbalsiu teisėjų sprendimu.

„Nemalonu praleisti tokį smūgį – mes galvos juk negrūdiname, – po finalo kalbėdama su DELFI, penktą kartą kumitė varžybų žemyno čemjuokėsi Pauliaus Klapatausko auklėtinė. – Bet skausmas greitai praėjo, galėjau kovoti toliau. Su treneriu prieš kovą kalbėjome, kad varžovė daug dirba kojomis, mėgsta laikyti distanciją. Dėl to pati atsisakiau smūgių kojomis ir stengiausi kautis arti prie oponentės.“

Čempionatui pasibaigus R. Pivoriūnaitė buvo pripažinta techniškiausia moterų varžybų dalyve.

I. Mikštaitė (iki 60 kg) finale pranoko lenkę Martą Lubos. Trenerio Gedimino Varkalos mokinė per mėnesį iškovojo antrą Europos čempionės titulą – gegužę ji triumfavo ir Tbilisyje (Gruzija) vykusiose pirmenybėse.

Nors pastarųjų rangas buvo aukštesnis, pačiai kaunietei, savo kolekcijoje turinčiai jau septynis Europos čempionatų aukso medalius, širdį labiau sušildė pergalė Belgrade.

„Seniai nejaučiau tokio jausmo – beprotiškai gera jį susigrąžinti. Gruzijoje viskas buvo kitaip. Šįkart kiekviena kova buvo kaip finalas, teisėjai negailėjo pratęsimų, visos varžovės buvo konkurencingos, maža to, ir nežinomos. Galbūt dėl to adrenalino buvo per akis, kaip ir traumų, sumušimų – tiek mėlynių per paskutinius penkerius metus neturėjau nė sykio“, – prisipažino I. Mikštaitė, pusfinalyje įveikusi grėsmingą KWU pasaulio čempionę iš Rusijos Guzel Fatachovą.

Tuo metu D. Balsytei nepavyko užpūsti žvakučių ant savo 25-o gimtadienio torto. Sunkiasvorių finalo pratęsime gimimo dieną sekmadienį minėjusi aukštaūgė lietuvė pavargo ir nusileido lenkei Agatai Kaliciak-Winiarskai.

„Nesu iš tų, kurios mėgsta ilgai kautis. Laimėti visada stengiuosi per pagrindinį laiką. Nors fizinių jėgų pakako, galbūt pritrūko noro. Sidabras – gerai, bet esu maksimalistė, labiau norėjosi aukso“, – sakė D. Balsytė.

Išnaudojo varžovo traumą

Vyrų turnyre abu iki finalo „išgyvenę“ lietuviai kovėsi dėl pirmųjų karjeroje Europos čempiono laurų.

E. Gužauskui (iki 95 kg) kopti ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelių pasirodė per anksti. Paskutinėje dvikovoje jį nokautavo rusas Vitalijus Išachnelis.

Bet A. Klibavičius (per 95 kg) savo progos vėjais nepaleido. Antrą kartą karjeroje finale kovojęs ir favoritu laikytas lietuvis atakavo traumuotą ukrainiečio Anatolijaus Žuravliovo koją ir akistatą taip pat baigė anksčiau laiko.

Po kovos bendraudamas su DELFI A. Klibavičius pirmiausia atsiminė 2013 metais Rumunijoje vietos žvaigždei Mariusui Iliasui pralaimėtą Europos čempionato finalą.

„Iš klaidų pasimokiau ir finale antrą kartą nebepasidaviau“, – sakė sunkiasvoris kovotojas, pirmadienį švęsiantis 23-ią gimtadienį.

Pergalės Belgrade jis teigė nepamiršiantis visą gyvenimą. Nors marių prakaito išlaistyti šįkart nereikėjo: pakeliui į finalą pakako laimėti vieną akistatą ketvirtfinalyje, o pusfinalio varžovas iš kovos pasitraukė. Be to, finale laukė sužeistas priešininkas.

„Šį kartą mane tikrai lydėjo sėkmė. Bet visuomet didžiausia kova vyksta galvoje – kova su savimi“, – pastebėjo A. Klibavičius.

Šeštadienį jam teko sudeginti nemažai nervų: lietuvis jau buvo apšilęs ir pasiruošęs ketvirtfinaliui su Krunoslavu Zlodi iš Kroatijos, kuomet paskutinę akimirką organizatoriai paskelbė valandos pertrauką varžybose.

„Emociškai tokie dalykai labai išvargina. Man net keista, kad šiąnakt miegojau labai ramiai“, – šypsojosi naujasis žemyno čempionas.

Bronzos medalius šeštadienį Lietuvai pelnė Nora Vaznelytė, Romualdas Auga, Jevgenijus Jurutas, Domas Sutkus ir Kęstutis Radvila.

Belgrade Lietuvos rinktinę sudarė 14 sportininkų – po vieną kiekvienoje svorio kategorijoje.

Finalų rezultatai (Paryškinti nugalėtojai)

Moterys:

Iki 55 kg

Rita Pivoriūnaitė – Iya Kostova (Bulgarija) 4:0

Iki 60 kg

Inga Mikštaitė – Marta Lubos (Lenkija) 4:0

Iki 65 kg

Michaela Ivanova (Bulgarija) – Ana Jefremova (Rusija) 0:5

Iki 70 kg

Aleksandra Karpuk (Lenkija) – Anželika Sabajeva (Rusija) 0:5

Per 70 kg

Diana Balsytė – Agata Kaliciak-Winiarska (Lenkija) 0:4

Vyrai:

Iki 60 kg

Dilijanas Nikolovas (Bulgarija) – Sergo Armenianas (Rusija) 0:5

Iki 65 kg

Arturas Arušanianas (Armėnija) – Faridas Kasumovas (Rusija) 0:3

Iki 70 kg

Ivanas Komanovas (Bulgarija) – Chasai Magomedovas (Rusija) 0:3

Iki 75 kg

Jevgenijus Kravčenka (Ukraina) – Šamilis Ramazanovas (Rusija)

Iki 80 kg

Stanislavas Meževcovas (Rusija) – Jonasas Rosinas (Švedija) 5:0

Iki 85 kg

Artiomas Semionovas (Rusija) – Aleksandras Komanovas (Bulgarija) 0:5

Iki 90 kg

Gnelis Aramianas (Rusija) – Jeanas Paulis Jacquet (Prancūzija) 0:5

Iki 95 kg

Eventas Gužauskas – Vitalijus Išachnelis (Rusija) „ippon“

Per 95 kg

Antanas Klibavičius – Anatolijus Žuravliovas (Ukraina) „ippon“

Varžybos Belgrade buvo inauguracinės. 2011 metais Maskvoje (Rusija) įkurta Pasaulinė kiokušin karatė sąjunga (KWU) pirmą kartą rengė Europos čempionatą, kuriame kovojama susiskirsčius pagal naują svorio kategorijų formatą.

Gegužę Tbilisyje (Gruzija) vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse, priklausančiose Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) sistemai, sportininkai grūmėsi aštuoniose svorio kategorijose. Šįkart ir kategorijų, ir medalių komplektų buvo daugiau: penkios moterų ir devynios vyrų.

Tokį modelį KWU nusižiūrėjo nuo olimpinių dvikovinių sporto šakų – dziudo, imtynių ar bokso, ir jį pritaikė tikėdamasi priartinti kiokušin karatė prie olimpinių žaidynių. Dalyvavimas pastarosiose – vienas tikslų, kurį deklaruoja rusų kontroliuojama sąjunga, nusiteikusi ne taip konservatyviai kaip japonų valdoma WKO ir negailinti pinigų kiokušin karatė geografinei plėtrai. Praėjusį spalį KWU Chabarovske (Rusija) pirmą kartą surengė pasaulio čempionatą. Tiesa, tiek pastarajame, tiek Europos čempionate varžosi ne patys stipriausi kovotojai.

Į Belgradą daugelis šalių atsiuntė ne pagrindinių sudėčių komandas. Serbijos sostinėje ant tatamio trūko tokių kiokušin karatė žvaigždžių kaip Valerijus Dimitrovas (Bulgarija), Mariusas Ilasas (Rumunija), Nazaras Nasirovas (Rusija), Lukas Kubilius ar Csenge Szepesi (Vengrija). Užtat gausias pajėgas delegavo kiokušin karatė užribyje anksčiau buvusios valstybės kaip Didžioji Britanija ar Vokietija.

Prieš mėnesį Tbilisyje lietuviai pelnė septynis Europos čempionato medalius, o geriausiai sekėsi nugalėtojais tapusiems I. Mikštaitei ir Valdemarui Gudauskui.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)