Kur krypstama kuriant futbolo stadionų dizainą labai gerai parodo Vokietijos Gelzenkircheno miesto situacija. Vienas šalia kito čia stovi senasis Parko stadionas ir viena moderniausių Europoje „Auf Schalke“ arena. Apvalius atvirus stadionus su bėgimo takais keičia stačiakampės daugiafunkcinės arenos įtraukiamais stogais, keičiamomis vejomis, dideliais vaizdo ekranais. Šiuolaikinis stadionas nėra vien betono ir geležies lėkštė – jis neįsivaizduojamas be daugybės išskirtinių metalo ir stiklo detalių. Statant futbolo stadionus kalbama ne tik apie statinio architektūrą – tai ir miesto, kuriame jis stovi, plėtros bei vystymosi etapas.

Projektuojant naujas arenas ypatingas dėmesys skiriamas žiūrovų saugumui bei patogumui. Tik dėl pinigų stygiaus naujuose stadionuose neprojektuojamas stogas.

Rengiasi futbolo fiestai

Vokietijoje kitais metais vyks Pasaulio futbolo čempionatas, tad šios valstybės arenomis jau keletą metų ypač rūpinamasi. Vienuose miestuose arenos rekonstruotos, kituose pastatytos arba statomos naujos. Tituluočiausias Vokietijos klubas Miuncheno „Byern“ jau žaidžia naujojoje „Allianz“ arenoje. Čia rungtyniaus ir kita šio miesto ekipa – „TSV 1860“.

2002 m. rudenį pradėtas statyti šiuolaikiškiausias pastatas, kurį suprojektavo Šveicarijos „Herzog/de Meuron“ architektų grupė, atrodo lyg skraidomoji lėkštė. Dėl specialaus trispalvio apšvietimo (rausvos, melsvos ir baltos spalvų) futbolo aistruoliai išvys išties magišką vaizdą. Sirgaliai ir sportininkai naująją Miuncheno areną jau išbandė praėjusio mėnesio pradžioje, o kitų metų vasarą čia bus žaidžiamos pirmos Pasaulio futbolo čempionato rungtynės. Dar nepastatyta „Allianz“ arena jau pelnė keletą apdovanojimų.

Anglų taisyklės

Šiuolaikinių Europos stadionų pradininkėmis laikomos Anglijos arenos. Būtent čia buvo pradėti statyti vien futbolui skirti stadionai, juose žiūrovų nuo aikštės neskiria bėgimo takai. Dešimtmečius stovinčios arenos yra nuolat tobulinamos – dengiami stogai, įrengiamos patogesnės žiūrovų tribūnos. Turtingiausias pasaulio klubas „Manchester United“ kas keleri metai plečia savo „Old Trafford“ areną ir didina žiūrovų vietų skaičių. Taip tobulinamas ir Niukastlio „St. James Park“ stadionas. Londono „Arsenal“ arena „Highbury“ yra gyvenamųjų namų kvartale. Ją plėsti nėra galimybių, tad klubas netoliese stato naują šiuolaikišką areną.

Legendinis „Wembley“

Futbolo gimtinėje Anglijoje yra daugybė puikių futbolo aikščių, tačiau tik vienas stadionas yra vadinamas nacionaliniu. 2006 m. britai pradės rašyti naują perstatyto legendinio „Wembley“ stadiono metraštį.

Būsimojo „Wembley“ pirmtakas buvo suręstas 1923 m. įspūdingai greitai – vos per 300 dienų. Architektų Johno Simpsono ir Maxwello Airtono sukurtame stadione galėjo įsitaisyti 78 tūkst. žiūrovų. Istoriniai šaltiniai teigia, kad į pirmąsias futbolo rungtynes tuomet stebuklinga vadintoje arenoje susirinko 127 tūkst. žmonių.

„Wembley“ arenoje buvo surengta daugybė įvairių futbolo mačų, čia vyko regbio, lengvosios atletikos, bokso varžybos. Teigta, kad šiame stadione ir šalia esančiose aikštelėse buvo galima rengti visų sporto šakų varžybas, išskyrus buriavimą ir kalnų slidinėjimą. Anglai įsitikinę, kad didžiausia pergalė „Wembley“ arenoje pasiekta 1966 m., kai čia Anglijos rinktinė pirmą ir vienintelį kartą tapo pasaulio čempione.

Tačiau nieko nėra amžina. „Wembley“ arena nebeatitiko šių laikų standartų, nors keletą kartų buvo atnaujinta ir modernizuota. Britai ilgai svarstė, ką daryti su legendiniu stadionu, tačiau buvo priimtas sprendimas pastatyti visiškai naują areną senosios vietoje. Naująjį „Wembley“ stadioną suprojektavo trys architektų kompanijos. Tarp jų – ir visame pasaulyje garsi britų „Foster & Partners“ grupė. Normanas Fosteris suprojektavo ir perstatė daugybę pasaulio architektūros šedevrų, vienas iš jų – Reichstago pastatas Berlyne.

Britai teigia, kad „Wembley“ bus įspūdingiausias stadionas pasaulyje – mobiliu stogu, kurio padėtį bus galima keisti ir valdyti kiekvieną jo dalį atskirai. Tai leis stadiono vejai gauti tiek saulės ir drėgmės, kiek reikia. Virš stadiono jau iškilo 133 m aukščio speciali arka. Jos konstrukcijos skersmuo – 7 metrai. Per įvairius renginius arka bus naudojama šviesos efektams – ji matoma iš daugelio Londono vietų.

Trečiojo tūkstantmečio stadione – daugybė patogumų žiūrovams. Projektuotojai suapvalino tribūnų kampus ir padidino jų aukštį. Į bet kurią tribūnų vietą bus galima pakilti vienu iš 23 liftų, beje, vyrams ir moterims bus įrengta po tūkstantį tualetų.

Iki naujojo „Wembley“ stadiono atidarymo liko mažiau nei metai, kol kas jį aplankyti galima virtualiai. Pirmas čia numatytas renginys – Anglijos futbolo asociacijos taurės turnyro finalinis mačas 2006 m. gegužę.

Daugybė reikalavimų

Bendrovės „Jungtinės architektų dirbtuvės“ architektas Žilvinas Pronskus suprojektavo Vilniaus „Vėtros“ futbolo stadioną. Geriausia šalies futbolo arena vadinamas objektas pastatytas senojo Vilniaus „Lokomotyvo“ stadiono vietoje.

Jį projektuojant architektai laikėsi Tarptautinės futbolo federacijų sąjungos (FIFA) nustatytų reikalavimų. „Įvairūs techniniai reikalavimai išdėstyti storokoje knygoje – skaitydamas paskutinius puslapius nebeprisiminiau, kas rašoma pradžioje, – juokėsi Ž.Pronskus. – Stadionams keliami ypač dideli saugumo reikalavimai – žiūrovų ir sportininkų keliai negali susikirsti. Būtinų patalpų sąrašas taip pat ilgas, tad nedidelėje „Vėtros“ arenoje buvo nelengva jas išdėlioti“.

Architektas nelinkęs visų naujų Europos futbolo arenų vadinti architektūros šedevrais. „Skonis – subjektyvus dalykas. Šedevru vadinu tai, kas iš esmės nauja. Stadionus galiu palyginti su tiltais – retas kuris yra išskirtinis. Man patinka naujoji Miuncheno arena – kompaktiška, uždara, įdomus ir netradicinis konstrukcinis sprendimas sukuria išskirtinį vaizdą“, – sakė Ž.Pronskus.

Vilnius dar laukia

Viduramžiais Lietuva garsėjo savo pilimis. Tačiau šių laikų tvirtovės – modernaus stadiono – mūsų šalis vis dar neturi. Jei tikėsime pažadais, stadionas Vilniuje bus – po keleto metų. Kanados ekspertai atlieka studiją, kuri padės atsakyti į keletą klausimų. Pirma, kuri miesto vieta bus pasirinkta naujajai arenai – Šeškinė, kur stūkso beveik prieš du dešimtmečius pradėto statyti stadiono griaučiai, ar Žirmūnai, kur daugiau nei pusšimtį metų stovi vokiečių belaisvių suręstas „Žalgirio“ stadionas.

Antra, kokio dydžio arenos Vilniui reikia. Svarstyta – 30 tūkst. ar 20 tūkst. vietų stadionas? Šiuo metu vis labiau linkstama prie kuklesnio varianto. Kol kas neapsispręsta dėl stadiono bėgimo takų. Jų atsisakius, naujasis stadionas būtų kompaktiškas, pigiau kainuotų jo statyba. Futbolo atstovai, be abejo, pirmiausia pasisako už šiam žaidimui skirtą areną. Tačiau funkcionieriai (tarp jų ir sporto) įsitikinę, kad bėgimo takai reikalingi, mat būsimąjį stadioną ketinama vadinti nacionaliniu.

Praėjusią savaitę pristatytas dar vienas naujojo stadiono projektas. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ kartu su finansiniu partneriu – Ūkio banko investicine grupe – parengė Vilniaus „Žalgirio“ stadiono bei Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto koncepciją, kurią įgyvendinti kainuotų apie 200 mln. eurų (690,6 mln. Lt). Projekte numatyta stadioną ir sporto rūmus pertvarkyti į daugiafunkcinės paskirties statinių kompleksą, kuris sujungtų universalų 21–29 tūkst. vietų stadioną, parodų rūmus, naujus modernius kongresų rūmus, biurus, 5 ir 3 žvaigždučių viešbučius, parduotuves, restoranus, pramogų bei vaikų ir jaunimo dienos užimtumo centrus. Vilniaus koncertų ir sporto rūmus šiame projekte numatoma nugriauti. Koncepcijos projektą rengė vienas žymiausių dabartinių pasaulio architektų lietuvių kilmės italas Massimilianas Fuksas.