Treneris iš pašaukimo
„Keista, kad dabar mane kalbinate. Anksčiau, kai buvo dėl ko, niekas to nedarė“, – sulaukęs savaitraščio skambučio nuostabos neslėpė žinomas treneris. 1967 m. baigęs tuometį Kauno politechnikos institutą, jaunasis specialistas ėmėsi profesijos pagal diplomą, visgi nuo sporto, vandensvydžio ir universaliosios daugiakovės, čempionas neatitolo. Likimės lėmė, kad 1979 m. „Dainavos“ baseine jis ėmė vaikus mokyti plaukimo meno.
„Jau po kelerių metų turėjau pirmąją Lietuvos čempionę“, – kone keturias dešimtis metų trunkančios trenerio karjeros pradžią prisiminė R. A. Kalytis.
Nors jo aukštosios mokyklos baigimo diplome įrašyta „inžinierius-statybininkas“, o ne „plaukimo treneris“, kaip dauguma galvoja, meistriškumą įrodančius licencijavimo dokumentus sportininkas turi. Lietuvai tapus nepriklausoma, plaukimo treneris baigė kursus tuometėje Lietuvos kūno kultūros akademijoje. „Be to, esu tarptautinės kategorijos treneris. Tai nėra garbės titulas – įvertinimas suteikiamas už pasiektus rezultatus“, – kalbėjo guvus, atletiško sudėjimo vyras.
Darbą derino su pomėgiu
Kieto charakterio kaunietis visada buvo geriausias ir baseine, ir savo darbe, su kuriuo atsisveikino pernai. R.A.Kalytis ilgai darbavosi užsienio kapitalo įmonėje „Kausta“, kurioje, pasak jo, tinginiams ir dykaduoniams vietos nėra. „Turbūt suprantate, kad tiek metų čia dirbau ne veltui“, – apie pasibaigusią statybininko karjerą kalbėjo vyras.
Trenerio darbas pašnekovui buvo labiau pomėgis, nes laiko jam skirdavo tik po visų darbų. Neturėjo R.A.Kalytis ir laisvų savaitgalių. „Dešimt metų nežinojau, kas yra vasaros atostogos. Visgi buvo verta“, – užtikrintai atsakė pašnekovas. Jo auklėtinių sąrašuose yra ne viena žinoma pavardė, olimpiadose ir čempionatuose užsižiebusi švieslentėse kartu su Lietuvos trispalve: Vytautas Janušaitis, Rimvydas Šalčius, Edvinas Dautartas, Mindaugas Margis ir kt.
„2004-aisiais Atėnų olimpiadoje V.Janušaitis pirmas iš Lietuvos plaukikų plaukė finale, – pasitenkinimo savo auklėtinių pasiekimais neslėpė treneris. Čia pat jis prisiminė dar vieną ypač saldžią pergalę, kurios tada nevertino – 2005 m. Pasaulio čempionate Monrealyje, estafetėje, Lietuvos plaukikai užėmė 4-ąją vietą. Trys plaukikai buvo R. A. Kalyčio auklėtiniai.
„Mūsų užnugaryje liko didžiosios valstybės, tarp jų – ir Rusija. Nepamiršiu, kokie įskaudinti ir pažeminti jie jautėsi. Mes tada neįvertinome tos ketvirtosios vietos, nors iki šiol tokio rezultato niekas nepakartojo“, – patikino treneris.
Dvi medalio pusės
Kai iškovojama pergalė, šlovės spinduliuose visada maudosi sportininkas, o jo treneris tarsi pilkasis kardinolas lieka šešėlyje – tokia sporto pasaulio realybė R. A. Kalyčio neskaudina.
„Bėga žurnalistai su kameromis prie auklėtinių, o aš lieku nuošalyje. Negi veršiuosi paskui? Nesivadovauju tuo principu kaip politikai: „Jei tavęs nėra ekrane – tavęs išvis nėra“, – juokavo plaukimo treneris.
Ne fotoaparato blykstės ar į veidą nukreipti mikrofonai jam reiškia įvertinimą – padėkos žodis turi kur kas didesnę galią. Tiesa, jų vyras per savo darbo metus sulaukė ne tiek ir daug.
„Kartais vaikai ant tėvų pyksta visą gyvenimą, tik kai jų netenka, supranta, kaip smarkiai klydo. Taip ir čia. Ateina padėkoti po daugelio metų“, – prasitarė žinomas kaunietis. Tenka jam skaityti ir elektroninius laiškus. Tada jo vyriška širdis suminkštėja. „Skaityčiau ir skaityčiau“, – kukliai šyptelėjo pašnekovas.
Plaukimas, pasak jo, ne vien džiaugsmo akimirkos, kai tavo auklėtinis pakyla ant pjedestalo, o ant jo kaklo sublizga medalis. Tai – sunkus darbas, kurį neretai lydi nusivylimai. Sunkiausia, kai mokinys, su kuriuo ilgai dalijaisi savo žiniomis ir patirtimi, praneša nuo kito sezono tave paliekąs. Jaunuosius sportininkus dažniausiai suvilioja užsienis, kur jiems suteikiamos itin geros sąlygos. Deja, dauguma plaukikų ten nustoja tobulėti.
„Neretai ironiškai juokauju, kad dirbu eksportui, o eksporto prekės juk pačios geriausios“, – kalbėdamas apie šių dienų realijas liūdnai šyptelėjo vyras.
Dirba pagal formulę
Dabar R. A. Kalytį „Vilijos“ ar „Girstučio“ baseinuose galima sutikti kasdien. Čia jis veda bent po kelias treniruotes. „Kaip dirbu? Neretai juokauju, kad turiu ypatingą formulę“, – toliau kalbėjo nusipelnęs treneris. Čia pirmuoju numeriu įrašyta „pagarba“. Ją ilgametis treneris rodo savo auklėtiniams ir to paties tikisi iš jų. „Ilgą laiką plaukimo mokykloje dirbau už simbolinį atlygį – duonai ir sviestui užsidirbdavau statybose. Čia ateidavau vedinas pašaukimo, todėl auklėtinių prašydavau gerbti mano laiką“, – R. A. Kalytis neslėpė visada buvęs griežtas ir teisingas.
Antrasis punktas trenerio taisyklių sąraše – tiesa.
„Stovi nuogas ant starto ir nieko nesumeluosi. Kaip pasakė vienas TSRS treneris: „Jo didenybė rezultatas visada yra teisus“, – ramiu veidu kalbėjo nusipelnęs kaunietis. Ne mažiau svarbios, pasak plaukimo trenerio, yra ir žinios. Anksčiau daug laiko leisdavęs vadinamosiose trenerių klinikose, kur specialistai dalydavosi savo patirtimi, dabar R. A. Kalytis skaito daug literatūros ir nuolat atnaujina per ilgis metus sukauptas žinias.
Jaunimas gali rinktis
Pasak jo, jaunimui, paskendusiam virtualiame pasaulyje, itin stinga žingeidumo.
„Kur bepasisuksi, visur girdi vieną ir tą patį žodį „nerealu“. Žvaigždės kepamos labai lengvai ir greitai, o čia? Čia – darbas ir monotonija, – apie plaukikų kasdienybę atvirai ir be jokių užuolankų kalbėjo treneris. – Per treniruotę turi nuplaukti 5 km, kurie prilygsta 20 sausumos km. Tai – 100 perplaukimų per baseiną pirmyn ir atgal. Tai – ne žaidimas: čia reikia noro ir atsidavimo.“
Su šypsena R. A. Kalytis prisiminė laikus, kai prieš užsiėmimus tikrindavo vaikų pažymių knygeles. Vyras įsitikinęs – kas tingi eiti į mokyklą, tingės lankyti ir plaukimo treniruotes, todėl ir geriausius rezultatus, pasak jo, visada rodė tik tie auklėtiniai, kurie mokykloje mokėsi geriau nei vidutiniškai arba labai gerai. Vaikai, kurių talentas buvo tarsi ant delno, o noras krimsti mokslus gerokai mažesnis, vos tik pradėję lankyti užsiėmimus, aptingdavo – išeidavo iš namų su treniruočių krepšiais, o atsidurdavo darželio kieme, po stogeliu.
Tėvai nepagalvoja
„Klausdavau vaikų, ko svarbu nepamiršti pasiimti į treniruotę. Jie choru šaukdavo: „Plaukimo kelnaičių, akinių, rankšluosčių!“ Ne, tikrai ne tai! Svarbiausia su savimi visada pasiimti galvą“, – nusijuokė treneris ir pridūrė, kad šiame sporte galioja genijaus formulė: 95 proc. darbo ir 5 proc. talento.
Be to, nusipelnęs treneris davė patarimą tėvams, kurių lūkesčiai, atvedus vaiką į plaukimo mokyklą, neretai būna nepamatuoti.
„Dirstelėkite į veidrodį. Matote save? Todėl nesitikėkite, kad jūsų vaikas taps antra Rūta Meilutyte“, – R.A.Kalytis pabrėžė, kad plaukime, kaip ir kitose sporto šakose, fiziniai duomenys yra ypač svarbūs. Pranašumą čia turi aukštesni sportininkai. Dar viena klaida, kurią daro gimdytojai, – per didelis krūvis, su kuriuo vaikai nesusitvarko, todėl negali susikoncentruoti į vieną sritį.
„Tėvai atveda dukrą ir sako, kad plaukimo užsiėmimus ji lankys du, o ne tris kartus per savaitę, nes ji taip pat lanko ir pramoginius šokius. Suprantu, reikia vaikus atitraukti nuo „gatvių universitetų“, tačiau niekada nereikia perlenkti lazdos“, – patarimus žarstė R. A. Kalytis
