Praėjusių metų Universiados bronzos medalio laimėtojai E. Balčiūnaitei šiemet spalio 31 d. sukaks 27-eri. Kaip sako bėgikės treneris Aleksandras Kitanovas, vidutinių nuotolių bėgikei tai – pati branda. Prieš Londono olimpines žaidynes šiaulietę iš rikiuotės buvo išvedusi trauma ir ji nepateko į savo antrąsias olimpines žaidynes.
Dabar lengvaatletė jau atsigavusi, visu pajėgumu rengiasi naujiems išbandymams.
– Kokie tavo planai šį sezoną?
– Vėl papulti į savo vėžes, pasiekti gerus rezultatus. Tam turiu visas sąlygas: Šiauliuose yra puikus lengvosios atletikos maniežas, kuris visą laiką yra atvėręs savo duris. Galima ne tik bėgioti, bet ir stiprėti fiziškai ant treniruoklių.
– Sausio pradžioje dalyvavai Vilniaus taurės varžybose, ar tau, didelio meistriškumo bėgikei, tokios varžybos pakankamo lygio?
– Vilniaus taurės varžybose dalyvavau ir 2013-aisiais, tai neblogos varžybos. Jose šiemet sugalvojau jėgas bandyti ekspromtu. Apsisprendžiau po vienos iš treniruočių, taurės varžybose buvau vienintelė lengvaatletė iš Šiaulių. Tai buvo mano pirmasis startas šią žiemą. Bėgau 600 m distanciją ir buvau patenkinta savo rezultatu (1 min. 31,58 sek.).
– Ar žiemą bandysi jėgas ir kitose distancijose?
– Tikriausiai dalyvausiu tik savo pagrindinės 800 m rungties varžybose, gal papildomai dar bėgsiu 400 m ir 1500 nuotolius. Tai – mano pagalbinės rungtys. Jeigu pavyks įvykdyti normatyvą, norėčiau dalyvauti Europos lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate Prahoje.
– Bėgimo takelyje tau Lietuvoje visiškai nebeliko varžovių. Ar įdomu rungtyniauti?
– Labai gaila, kad taip atsitiko. Auga viena kita talentingesnė jauna bėgikė, viliuosi, kad jos užaugs ir labai laukiu dienos, kada jos man kvėpuos ne į nugarą, o bėgs šalia ar netgi lenks.
– Ar dar ant rankos neužmautas vestuvių žiedas?
– Kol kas dar ne, to daryti neskubu. Dabar draugauju su lenktynininku Ignu Gelžiniu. Jeigu turi laiko, jis retkarčiais būna tarp žiūrovų, kai dalyvauju varžybose.
