Pirmą kartą surengtose atnaujintų Lietuvos sporto apdovanojimų iškilmėse irklavimo atstovai buvo dažniausi svečiai ant scenos.
Prizą už pagalbą sportui atsiėmė Lietuvos irklavimo rinktinę jau du dešimtmečius finansiškai remiantis šveicaras Werneris Hansas Zwimpferis, geriausia 2014-ųjų moterų komanda išrinktas Europos vicečempionių Mildos Valčiukaitės ir Donatos Vištartaitės duetas, o jų kolegos S. Ritteris ir R. Maščinskas sporto gerbėjų ir specialios komisijos balsais pripažinti geriausia komanda tarp vyrų.
Po trejų metų pertraukos Senojo žemyno čempionais tapę irkluotojai aplenkė šiam apdovanojimui taip pat nominuotas nacionalines regbio-7 ir krepšinio rinktines.
„Jei neišrinko, vadinasi, nenusipelnė. Turbūt trūko medalio. Krepšinis – tokia sporto šaka pas mus, kad be medalio – nieko gero, – šypsodamasis DELFI rinkimų rezultatus komentavo A. Sabonis. – Mes visada palaikome kolegas iš kitų sporto šakų. Niekada nesame apie kažką piktai galvoję, tik džiaugiamės, jei kas nors kažką laimi. O ką kiti galvoja apie mus – nežinau.“
Tiesa, be prizų krepšinio rinktinės atstovai neliko. Geriausiu metų treneriu paskelbtas J. Kazlauskas, konkuravęs su plaukikų komandos vyriausiuoju treneriu Žilvinu Ovsiuku ir sunkiosios atletikos specialistu Bronislovu Vyšniausku.
„Sakau sąžiningai: visai nesitikėjau įvertinimo. Nesigilinkime į tai, kaip mums ten sekėsi, kas žaidė ir panašiai. Vis tiek ketvirta vieta – ne prizinė. O kad apdovanojimą gavau aš... Trenerio tokia duona – kai blogai, jį numuša, kai gerai – iškelia. Šis įvertinimas priklauso visam trenerių štabui, gydytojams, federacijai, kuri dirba pagirtinai. O jei būtume žengę dar vieną žingsnį, manau, tada būtų įvertinta ir visa komanda. Bet tikrai didžiuojuosi tais vyrais, kurie žaidė šauniai nepaisant visų sunkumų. Priekaištauti jiems tikrai negalima“, – DELFI sakė J. Kazlauskas.
Nė vienas jo auklėtinis į geriausio metų sportininko apdovanojimą nepretendavo. Dėl šio prizo rinkimuose lenktyniavo trys pasaulio čempionatų bronziniai prizininkai: imtynininkas Edgaras Venckaitis, sunkiaatletis Aurimas Didžbalis ir kanojininkas Jevgenijus Šuklinas.
Nugalėjo pastarasis, nors metai jam ir nebuvo tokie sėkmingi kaip olimpiniai 2012-ieji, kuomet Londone visaginietis pasipuošė sidabro medaliu. Bronzą pasaulio pirmenybėse jis pelnė jau ketvirtą kartą karjeroje.
J. Šuklinas neslėpė, kad kanale iškovoti trofėjai – brangesni už laimėtus rinkimuose, ir žadėjo pamėginti praturtinti savo kolekciją Rio de Žaneire 2016 metais.
„Kai atiduoti viską ir laimi savo sporto šakoje – emocijos visai kitos. O čia nuo tavęs rezultatas nebepriklauso. Žinoma, džiaugiuosi apdovanojimu, bet džiaugčiausi ir tuo atveju, jei jį būtų laimėjęs kas nors kitas. Visi pasiekėme panašių rezultatų. Maloniausia tai, kad žmonės palaiko, balsuoja – tai labai įkvepia. Iki kitos olimpiados motyvacijos man tikrai užteks. Rugpjūtį pasaulio čempionate Milane sieksiu pelnyti Lietuvai olimpinį kelialapį, tada – patekti į olimpinę rinktinę, ir galiausiai Rio de Žaneire – parodyti viską, ką galiu“, – kalbėjo J. Šuklinas.
Geriausios 2014-ųjų sportininkės rinkimuose intrigos buvo kur kas mažiau: ja tapo Europos čempionatą pernai laimėjusi plaukikė Rūta Meilutytė, palikusi už nugaros M. Valčiukaitę ir kiokušin karatė kovotoją Ingą Mikštaitę.
Visos 2014 metų sporto apdovanojimų nominacijos ir nugalėtojai:
Metų sportininkas – Jevgenijus Šuklinas (kanojų irklavimas);
Metų sportininkė – Rūta Meilutytė (plaukimas);
Metų vyrų komanda – Saulius Ritteris ir Rolandas Maščinskas (irklavimas);
Metų moterų komanda – Milda Valčiukaitė ir Donata Vištartaitė (irklavimas);
Metų treneris – Jonas Kazlauskas (krepšinis);
Metų proveržis – Andrius Gudžius (lengvoji atletika);
Metų sportininkas su negalia – Mindaugas Bilius (lengvoji atletika);
Metų sugrįžimas – Giedrius Titenis (plaukimas);
Metų pergalė – Lietuvos vaikinų krepšinio 3x3 rinktinė
Už pagalbą sportininkams – Werneris Hansas Zwimpferis
Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos sportui – Valdas Adamkus.
Renginį organizavo dvi svarbiausios sporto organizacijos Lietuvoje – Kūno kultūros ir sporto departamentas (KKSD) ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) – kartu su Lietuvos sporto žurnalistų federacija (LSŽF).
Lietuvos sporto apdovanojimai sukurti sujungus geriausių sportininkų rinkimus, kuriuos savarankiškai organizuodavo LTOK ir LSŽF.
Permainas paskatino ir teisinės problemos, kilusios dėl „Šaulio“ skulptūrėlės, kuri 20 metų buvo įteikiama didžiausio visuomenės įvertinimo sulaukdavusiam šalies atletui.
Po prestižinį prizą sukūrusio Stanislovo Kuzmos mirties 2012 metais šio meno kūrinio autorinės teisės perėjo į skulptoriaus artimųjų rankas. Susitarti dėl jų išpirkimo LTOK nepavyko, todėl teko ieškoti idėjų naujam apdovanojimui.
Pirmą kartą sportininkams buvo išdalintos auksu dengtos statulėlės, vaizduojančios olimpinį deglą, kurio liepsna nusidažiusi Lietuvos vėliavos spalvomis.
Renginyje negalėjo dalyvauti į treniruočių stovyklas išvykę plaukikai G. Titenis ir R. Meilutytė, kuriems skirtus prizus atsiėmė Londono olimpinės čempionės tėvas Saulius Meilutis ir Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) generalinis sekretorius Emilis Vaitkaitis.
Nugalėtojus pristatė ir apdovanojo olimpiniai čempionai Gintautas Umaras, Virgilijus Alekna, Romas Ubartas, Vida Vencienė, A. Sabonis, Angelė Rupšienė, Modestas Paulauskas, Lina Kačiušytė, legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas, UEFA Čempionų lygos laimėtojas Edgaras Jankauskas, praeities kiokušin karatė žvaigždė Donatas Imbras, alpinistas Vladas Vitkauskas, kadenciją baigęs prezidentas V. Adamkus, Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas, vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius, dainininkai Andrius Mamontovas ir Marijonas Mikutavičius, dizaineris Juozas Statkevičius, bendrovės „Olifėja“ generalinis direktorius Antanas Muraška, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Rinkimuose balsavo beveik 12 tūkst. sporto gerbėjų, tiesa, priešingai nei anksčiau, visuomenės nuomonė sudarė tik ketvirtadalį galutinio balso. Likę trys ketvirtadaliai priklausė Lietuvos sporto apdovanojimų tarybos nariams iš KKSD, LTOK ir LSŽF.
Geriausių Lietuvos sportininkų rinkimus, kuriuose vienoje nominacijoje konkuruodavo tiek vyrai, tiek moterys, LTOK rengė nuo 1994 metų.
Geriausi Lietuvos sportininkai
1994 m. – Raimundas Mažuolis (plaukimas)
1995 m. – Remigijus Lupeikis (dviračių sportas)
1996 m. – Arvydas Sabonis (krepšinis)
1997 m. – Raimondas Šiugždinis (buriavimas)
1998 m. – Diana Žiliūtė (dviračių sportas)
1999 m. – Edita Pučinskaitė (dviračių sportas)
2000 m. – Virgilijus Alekna (lengvoji atletika)
2001 m. – Rasa Polikevičiūtė (dviračių sportas)
2002 m. – Raimondas Rumšas (dviračių sportas)
2003 m. – Šarūnas Jasikevičius (krepšinis)
2004 m. – Virgilijus Alekna
2005 m. – Virgilijus Alekna
2006 m. – Virgilijus Alekna
2007 m. – Ramūnas Šiškauskas (krepšinis)
2008 m. – Edvinas Krungolcas (šiuolaikinė penkiakovė)
2009 m. – Simona Krupeckaitė (dviračių sportas)
2010 m. – Simona Krupeckaitė
2011 m. – Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė)
2012 m. – Rūta Meilutytė (plaukimas)
2013 m. – Rūta Meilutytė
2014 m. – Rūta Meilutytė ir Jevgenijus Šuklinas
