Net 215 cm – tokio aukščio kliūtį A. Petrovas peršoko su žirgu Artista ir pagerino gerą dešimtmetį gyvavusį ankstesnį geriausią rezultatą – 210 cm. Šį aukštį per Lietuvos tautinę olimpiadą 1998-aisiais Šiauliuose buvo įveikęs daugkartinis Lietuvos čempionas Zigmantas Šarka su žirgu Sir Salut. Taigi A. Petrovas atvertė naują šios rungties istorijos puslapį. Ir kas žino, ar po kelių dešimtmečių bus pagerintas šis rekordas.
42-ejų metų Andrius gyvena Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijos Kiemelių kaime. Ten turi puikų žirgyną, kurį vis dar plečia, gerina sąlygas žirgams ir raiteliams. Su A. Petrovu kalbamės apie jo didžiausią aistrą, darbą ir kartu gyvenimo būdą – žirgus.
– Kada ir kaip susidomėjai žirginiu sportu?
– 1982 metais klasės draugas pakvietė į Belmonto sporto mokyklą, bet arklių buvo ir kaime pas senelius.
– Kodėl pasirinkai konkūrus, o ne trikovę ar dailųjį jojimą?
– Konkūrai – dinamiškiausia ir objektyviausia jojimo rungtis.
– Kas tave treniruoja ir iš kur semiesi patirties, įgūdžių, naujų žinių?
– Jau seniai niekas manęs netreniruoja. Patirties ir naujų žinių suteikia žirgai ir asmeninė varžybų patirtis.
– Ar dažnai pats ar tavo žirgai patiriate traumų? Juk sportas rizikingas.
– Traumų patiriame – ir aš, ir žirgai. Tik iki šiol pavyko išvengti labai rimtų. Be traumų, ypač žirgų, mūsų sportas neįmanomas.
– Kas sunkiausia ir sudėtingiausia šiame sporte?
– Darbas ir bendravimas su žirgais be išeiginių, daug ilgų ir varginančių kelionių.
– Esi geriausias Lietuvos konkūrų raitelis. Kaip tokiu tapti?
– Reikia dalyvauti daugybėje varžybų, o tam, kad galėtum į jas vykti tinkamai pasirengęs, reikia daug žirgų. Darbas, juodas darbas...
– Ar dažnai dalyvauji tarptautinėse varžybose?
– Beveik kiekvieną savaitgalį. Retai pasitaiko dvi savaitės be varžybų.
– Kiek šiuo metu tavo arklidėse yra žirgų?
– Skaičius svyruoja, bet turiu daugiau nei dešimt varžybose dalyvaujančių žirgų.
– Ar tarp jų yra žirgas, kuris galėtų rungtis 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse?
– Manau, turiu du-tris gana pajėgius žirgus. Žinoma, daug kas priklauso nuo traumų.
– Kas svarbiausia ruošiant žirgą atsakingoms varžyboms?
– Visu pirma, tai turi būti pajėgūs žirgai. Su jais reikia ramiai, metodiškai dirbti ir dažnai dalyvauti įvairaus rango varžybose.
– Kiek vidutiniškai laiko per dieną praleidi su žirgais?
– Laiko neskaičiuoju – tai mano gyvenimo būdas. Bet tikrai daug.
– Kaip manai, ar tau pavyks iškovoti kelialapį į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes?
– Kryptingai dirbant ir nepristingant lėšų, manau, kelialapį iškovoti įmanoma. To sieksiu.
– Buvo kilusių minčių nutraukti sportinę karjerą?
– Dar nebuvo, antraip jau būčiau nutraukęs. Kol matau, kad galiu progresuoti ir siekti aukštesnių tikslų, tokių minčių nekyla.
– Tarp raitelių turi autoritetą?
– Jau neturiu. Įsitikinau, kad jojimo dievų nėra. Yra raitelių, kurie patinka, juos gerbiu, vertinu ir visada džiaugiuosi, jeigu pavyksta juos įveikti.
– Kaip pats jautiesi paskutinėmis sekundėmis prieš svarbų startą ir kaip jaučiasi tavo žirgai?
– Nejaučiu jaudulio. Užvaldo noras kuo geriau pasirodyti. Žirgai reaguoja įvairiai, bet visi daugiau ar mažiau patiria stresą.
– Koks tavo sportinio gyvenimo tikslas?
– Dar yra ko siekti.
– Turi puikią šeimą: žmoną Daivą, du vaikučius. Kaip žmona reaguoja į ilgalaikes keliones ir nuolatines varžybas?
– Šeima iš tikrųjų puiki. Su pabambėjimais pakenčia mano ilgas išvykas ir visada padeda tvarkyti naminius buitinius reikalus. Be šeimos palaikymo būtų labai sunku susitvarkyti. Beje, žmona su pagalbininkais puikiai tvarkosi žirgyne, kai aš būnu išvykęs.
– Kokie artimiausi tikslai ir planai?
– Pabūti ilgiau namie, baigti tvarkyti arklides, o paskui bus Europos čempionatas.
– Ką veiki šaltomis žiemomis – treniruojiesi ar ilsiesi?
– Treniruotės niekada nenutrūksta.
– Ar Lietuvoje galima užauginti ir paruošti žirgus aukšto tarptautinio lygio varžyboms?
– Galima, bet labai maža tikimybė. O kodėl, tai jau atskira su žirgų auginimu susijusi istorija, kurią reikėtų ilgai pasakoti.
– Ko palinkėtum Lietuvos jauniesiems raiteliams Naujiesiems?
– Darbštumo, kantrybės, meilės žirgams, nenuleisti rankų, jei nesiseka. Ir, žinoma, gerų žirgų. Be žirgų mūsų sporte nieko nepasieksi.
– Tau jojimas – pomėgis ar darbas?
– Man tai – hobis, darbas, sportas, gyvenimo būdas.
– Koks tavo gyvenimo moto?
– „Love what you do, do what you love“ („Mylėk tai, ką darai, daryk tai, ką myli“ – aut. past.).