Sužinojo iš kolegos

„Visų Lietuvos klubų žaidėjai dalyvauja sutartose rungtynėse. Tarp jų – ir Vilniaus „Žalgiris“, kuris sako – mes esame švarūs“, – tokį skandalingą pareiškimą prieš savaitę rėžė K. Vagneris, dalyvaudamas „Transparency International“ Lietuvos skyriaus surengtoje diskusijoje apie susitarimus dėl varžybų baigties.

Kokiais faktais rėmėsi Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, metęs šešėlį ant viso Lietuvos futbolo?

Kalbėdamas su DELFI, K. Vagneris neslėpė atitinkamą informaciją gavęs iš Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus.

Pastarojo pareigūno pavaldiniai dar praėjusiais metais pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl manipuliavimo rungtynių rezultatais. Į prokurorus tuomet kreipėsi Lietuvos futbolo federacija (LFF), perdavusi surinktą medžiagą apie praėjusiame sezone vykusius įtartinus susitikimus.

„Bendraudamas su apygardos vyriausiuoju prokuroru sužinojau, kad žaidėjai, atstovaujantys nemažai daliai Lietuvos komandų, dalyvauja nelegaliose internetinėse lažybose. Tarp jų buvo paminėti ir „Žalgirio“ žaidėjai. Negaliu pasakyti, ar tai futbolininkai, tebežaidžiantys klube, ar jau išvykę kitur“, – sakė K. Vagneris.

Gal įtariamieji, o gal ir liudininkai

Prokuroro vieši pasisakymai sulaukė žaibiškos reakcijos: LFF išreiškė nuostabą „dėl subjektyvių teiginių“ ir kategoriškai juos atmetė, o „Žalgiris“ išsiuntė paklausimą į prokuratūrą, prašydamas pagrįsti K. Vagnerio išsakytas mintis.

„Mes kategoriškai nusistatę prieš tokią veiklą, todėl esame pasiruošę bendradarbiauti, jei tik prokurorai turi kažkokios rimtos informacijos. Tikimės atsakymo per kelias savaites ir tuomet matysime, ar reikalingi tolesni teisiniai žingsniai“, – DELFI teigė klubo vykdančioji direktorė Vilma Venslovaitienė.

Neaišku, kokių skandalingų faktų apie komandos futbolininkus „Žalgirio“ vadovybei galėtų pateikti širšių lizdą paklibinęs K. Vagneris, kadangi jis prisipažino nežinantis nei kiek žaidėjų, nei kokiomis aplinkybėmis minimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

„Aš nežinau, koks yra ar bus „Žalgirio“ žaidėjų procesinis statusas. Jie gali būti įtariamieji, o gal ir liudytojai“, – pečiais traukė prokuroras, iš informacijos trupinių lengva ranka viešai iškepęs skandalingas išvadas.

DELFI susisiekus su ikiteisminį tyrimą prižiūrinčiu Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru Šarūnu Astrausku, pastarasis patvirtino, jog kol kas įtarimai nėra pareikšti niekam. Pareigūnas stebėjosi kolegos pareiškimais ir teigė, kad jie neatspindi bylos medžiagos.

„Tai tikrai yra tik žmogaus nuomonė, nesusijusi su tyrimu, kurį kontroliuoju. Daugiau jokių detalių negaliu atskleisti – ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, kad nepakenktų tyrimo sėkmei“, – sakė Š. Astrauskas.

„Žalgirio“ administracijos teigimu, nė vienas klubo atstovas iki šiol į apklausas nebuvo iškviestas.

Pavojaus varpas suskambo Azijoje

DELFI turimais duomenimis, „Žalgirį“ po teisėsaugos padidinamuoju stiklu pakišo Pakruojo „Kruojos“ ekipa.

Praėjusį birželį Vilniuje vykusias šių komandų rungtynes triuškinančiu rezultatu 4:0 laimėjo šeimininkai, nors likusios trejos „Žalgirio“ ir „Kruojos“ tarpusavio akistatos A lygos pernai baigėsi lygiosiomis.

Netrukus po šio mačo LFF sulaukė lažybų tarpininkus visame pasaulyje stebinčios „Sportradar“ agentūros perspėjimo signalo. Šveicarijoje įsikūrusiems oficialiems UEFA partneriams nepraslydo pro akis „Kruojos“ pralaimėjimas ir įtartinai didelės sumos, statytos už tokią rungtynių baigtį Azijos lažybų kontorose.

Neoficialiomis žiniomis, „Sportradar“ praėjusiame sezone užfiksavo dar keturis abejonių sukėlusius mačus Lietuvos A lygoje. Įtartinas pasirodė ne tik „Kruojos“, bet ir Alytaus „Dainavos“ bei „Šiaulių“ žaidimas.

Primename, kad pernai po „Šiaulių“ ir „Dainavos“ tarpusavio dvikovos, kurią namuose žaidę šiauliečiai vieniems lygos autsaiderių pralaimėjo 1:5, Saulės miesto klubas atleido net penkis pagrindinės sudėties žaidėjus: Deividą Lunskį, Šarūną Jurevičių, Tomą Snapkauską, kroatą Marko Rašo ir gruziną George'ą Alaverdašvilį. Klubas atsisakė paaiškinti tokį sprendimą, bet futbolo užkulisiuose tuomet spėliota, jog šluotos vadovai griebėsi, nes patys įtarė žaidėjus dalyvavus nesąžininguose susitarimuose.

Įdomu, jog „Žalgirio“ ir „Kruojos“ bei „Šiaulių“ ir „Dainavos“ rungtynės vyko tame pačiame A lygos ture.

LFF šalies teisėsaugai perduotos „Sportradar“ ataskaitos tapo ikiteisminio tyrimo pagrindu. Tiesa, neatmestina tikimybė, jog prokurorai galėjo surinkti ir daugiau informacijos apie manipuliavimą rungtynių rezultatais.

Valdžia neryžtingai trypčioja

Futbolininkams Lietuvoje galbūt mažiau niežtėtų rankos veltis į nešvarius sandėrius, jei Baudžiamajame kodekse sukčiavimas sporte būtų išskirtas atskiru straipsniu.

Tokią įstatymo pataisą praėjusį rudenį įregistravo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Juras Požela. Projekte numatyta maksimali bausmė už susitarimus dėl rungtynių rezultatų – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Tačiau Baudžiamojo kodekso pataisos priėmimą pristabdė Vidaus reikalų ministerija (VRM), pateikusi neigiamą išvadą. VRM teisininkų nuomone, kovoti su lažybų virusu pakanka dabartinio Baudžiamojo kodekso.

„Ministerijos klerkai eilinį sykį vietoje to, kad spręstų problemą, pasirinko neveiklumą. Jei dabartinis reguliavimas pakankamas, kodėl tuomet nėra jokių konkrečių rezultatų? Teisėsaugos institucijos labai aiškiai pritaria šiai pataisai. Manau, Seime pavyks įtikinti visų frakcijų kolegas atmesti neigiamą Vyriausybės išvadą ir priimti įstatymą. Tikiuosi, tai bus padaryta šioje Seimo sesijoje“, – DELFI teigė J. Požela.

Prokuroras K. Vagneris dėl Baudžiamojo kodekso papildymo nusiteikęs atsargiau.

„Suprantu teisės profesionalų nenorą išskirti sukčiavimo sporte sudėtį iš bendro sukčiavimo. Aišku, kiekvienas Baudžiamojo kodekso patobulinimas, jei tik jis padeda ikiteisminiam tyrimui, yra sveikintinas. Bet įvertinti pokyčius galima tik tada, kai jie patikrinami praktikoje. Manau, teisės žinovai turėtų priimti geriausią sprendimą“, – svarstė K. Vagneris.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (84)