Repeticijas pristabdė, bet dar nenutraukė
„Jeigu nėra ko treniruoti, pati juk nešoksiu“, – skaudžiai atsiduso „Žuvėdros“ siela Skaistutė Idzelevičienė.
Klaipėdos universiteto (KU) šokių ansamblį, kuriam vadovauja kartu su vyru Romaldu Idzelevičiumi, ji įprato vadinti savo kūdikiu, todėl kelias savaites kaupė ryžtą, kol galiausiai sutiko DELFI papasakoti apie kolektyve susidariusią padėtį.
„Žuvėdrai“ teko net stabdyti treniruotes, nes ant parketo besusirinkdavo trys šokėjų poros.
„Iš vyresniųjų beliko vienas kitas, o jaunimo irgi labai mažai, nedaug studentų. Ir dirbti jie nenori. O daugiau pasirinkimo nėra. Repetuojame, visai veiklos nenutraukiame. Jeigu reikės kur pakoncertuoti, galėsime. Bet čempionatuose tikrai nebedalyvausime“, – kitų išeičių iš padėties nematė S. Idzelevičienė.
Praėjusį gruodį „Žuvėdra“ dar šoko Brėmene (Vokietija) surengtame pasaulio čempionate, kuriame užėmė ketvirtą vietą ir pirmą kartą nuo 1993 metų liko be medalių. Tačiau gegužės 3 d. kitame Vokietijos mieste Diurene Europos pirmenybės jau vyks be uostamiesčio ansamblio.
Norėtų atšvęsti jubiliejų
Stengdamiesi surinkti pakankamą šokėjų grupę, „Žuvėdros“ vadovai vargo kelerius pastaruosius metus. Ansamblis smarkiai „nukraujavo“ po 2012-ųjų planetos čempionato, kuomet sparnus pakėlė vyresni jo nariai, o užpildyti atsivėrusias spragas pasirodė ne taip paprasta.
Anot KU Sportinių šokių katedroje dėstančios S. Idzelevičienės, kolektyvui smūgį sudavė aukštojo mokslo reforma, kurią įgyvendinus sumažėjo į universitetą stojančių šokėjų. Be to, profesorės teigimu, laikui bėgant pasikeitė ir žmonių požiūris į alinančias repeticijas šlifuojant programas.
„Jau prieš dvejus metus buvo galima sudėti ginklus. Šokėjai kėlė sąlygas, prašė pinigų, prasidėjo ultimatumai, kaprizai, o aš žeminausi, dariau viską, kad išliktume. Visi man sakė, kad vieną kartą sustočiau ir baigčiau, bet dantis sukandusi tempiau toliau, nes ansamblis yra mano vaikas.
Tačiau norinčių šokti nebeatsiranda. Studentams daromos nuolaidos už mokslą, bet to vis tiek neužtenka motyvuoti šokti. Dabar tokie žmonės, pasikeitė karta. O anksčiau nė vieno lito nereikėdavo duoti“, – nostalgiškai kalbėjo S. Idzelevičienė.
Tiesa, ji dar nusiteikusi viltingai laukti kitų mokslo metų pradžios ir naujos pirmakursių bangos. 2015-ais „Žuvėdra“ minės Klaipėdos sportinių šokių kolektyvo penkiasdešimtmetį, todėl tikimasi bent jau sulaukti šios apvalios sukakties.
Įpėdinių kituose miestuose neatsiranda
Tarptautinėje arenoje „Žuvėdros“ šokėjai debiutavo 1989 metais ir nuo to laiko susižėrė net devyniolika pasaulio Lotynų Amerikos šokių ansamblių čempionatų medalių (po 7 aukso ir sidabro bei 5 bronzos). Dar devynis sykius klaipėdiečiai tapo Senojo žemyno čempionais. Be to, nuo 2006 metų svarbiausiose pirmenybėse šokdavo ir „Žuvėdros“ antroji komanda.
S. Idzelevičienė skaičiuoja, jog per tą laiką buvo sukurta keturiolika kompozicijų, kurių kiekvienai reikėjo parašyti atitinkamą muzikos aranžuotę, pasiūti sceninius drabužius.
„Sukurti naują programą yra didžiulis kūrybinis procesas, dėl kurio reikėdavo sukti galvą nuo ryto iki vakaro, nemiegoti naktimis. Ansamblis atėmė iš manęs labai daug. Bet nieko pastovaus gyvenime nėra. Ką veiksiu, jei „Žuvėdra“ išsiskirstys? Dirbu dėstytoja katedroje, treniruoju vaikus. Turiu ką veikti, gal tik vakarais anksčiau grįšiu namo“, – liūdesį dėl „Žuvėdros“ problemų vaikė ilgametė kolektyvo vadovė.
Tačiau paklausta, ar Klaipėdos ansamblio tradicijos galėtų rasti tęsinį kituose šalies miestuose, trenerė karčiai nusijuokė.
„Ir Vilniuje, ir Kaune yra milijonas šokėjų, kurie ir pas mus yra šokę. Kodėl jie nekuria naujų ansamblių? Todėl, kad tai – pats juodžiausias darbas“, – konstatavo S. Idzelevičienė.
