Lyginant su praėjusiais metais, šalies sporto federacijos sulaukė 3 mln. litų didesnės paramos.
Sporto šakų plėtotei iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) skirta 10,4 mln. litų (pernai – 9,4 mln.). Be to, papildomi du milijonai iš Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) biudžeto pirmą kartą išdalinti sportinių žaidimų federacijoms, kurių atstovų, priešingai nei individualių sporto šakų, nefinansuoja Lietuvos olimpinis sporto centras (LOSC).
Daugiausiai pinigų – 2,363 mln. litų – nubyrėjo krepšiniui. Maža to, lėšas skirstanti fondo taryba antrus metus iš eilės pamalonino LKF papildoma 637 tūkst. litų dotacija, skirta pasiruošti Ispanijoje vyksiančiam pasaulio vyrų čempionatui. Iš viso krepšiniui atiteko apvali 3 mln. litų suma.
DELFI paklaustas, kodėl kitos sporto šakos, kurių atstovai taip pat rengiasi Europos ir pasaulio pirmenybėms, tokio valstybės dėmesingumo nesulaukia, KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis netiesiogiai pripažino, jog krepšinio statusas – išskirtinis.
„Krepšinis yra prioritetinė olimpinė sporto šaka, o jei skaičiuosime valstybės finansavimą, padalintą vienam krepšiniu užsiimančiam Lietuvos gyventojui, krepšinis iškris iš sporto šakų dešimtuko. Šitus dalykus reikia įvertinti“, – teigė K. Rimšelis, kuris yra ir KKSRF tarybos pirmininkas.
Federacijų finansavimas apskaičiuojamas pagal specialią formulę, įvertinančią sporto šakos pasiekimus praėjusiais metais ir masiškumą. Jei pastarasis rodiklis kinta iš lėto, geri sportininkų rezultatai lėmė ryškų plaukimo ir šiuolaikinės penkiakovės šuolį. Lietuvos plaukimo federacijai (LPF) šiemet skirta 740 tūkst. litų, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijai (LŠPF) – 714 tūkst. litų.
Tuo metu Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) finansavimas, nepaisant bendro pinigų krepšelio augimo, išliko beveik nepakitęs – 691 tūkst. litų.
Dėl papildomo kąsnio sporto žaidimams į šeštą vietą tarp didžiausią paramą gaunančių sporto šakų palypėjo rankinis, į dešimtuką prasibrovė ir futbolas bei žolės riedulys. Tuo tarpu tokios sporto šakos kaip buriavimas ar baidarių ir kanojų irklavimas kiek apleido savo pozicijas.
Iš viso šiemet valstybė finansuos 65-ių sporto šakų plėtojimą. Programos nepateikė ir paramos negavo tik Kendo asociacija, o Tradicinės karatė asociacija liko be finansavimo paaiškėjus, kad tarptautinės šios sporto šakos federacijos nėra Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) sąraše.
Savo ruožtu, veiklos nebevykdančios Ledo ritulio federacijos dalis atiteko jos funkcijas perėmusiai Nacionalinei ledo ritulio lygai.
„Žiūrint bendrai, federacijos šiemet turės geresnes sąlygas ruoštis čempionatams. Bet nepamirškime, kad pareiškėjai iš fondo prašė 80 mln. litų. Sporto visuomenė jaučiasi nuskriausta, nes Kultūros rėmimo fondui dabar skiriama trys procentai akcizo pajamų, o sportui kažkodėl paliktas vienas ir tas pats procentas. Dėl to negalime finansuoti daugelio fizinio aktyvumo programų, daryti įtakos gyventojų sveikatai – taip kasmet tik auga išmokos iš ligonių kasų“, – komentavo Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis.
KKSRF administracija šiemet sulaukė 726-ių paraiškų gauti paramą, o finansuoti nuspręsta tik 300 projektų.
Pinigų prašė ir tokios organizacijos kaip Totorių jaunimo bendrija „Duslyk“, viešoji įstaiga Bim Bam klubas, o sporto pasaulyje mažai girdėta Lietuvos kūno kultūros ir sporto sąjunga siūlėsi už neskelbiamą pinigų sumą apdovanoti nusipelniusius sportininkus.
K. Rimšelis neslėpė, jog kai kurios gautos paraiškos KKSRF tarybos nariams kėlė šypseną.
„Nesinori nieko įžeisti, todėl konkrečių pavyzdžių neminėsiu. Žmogaus fantazijai ribų nėra – jei dar jie išnaudotų abu smegenų pusrutulius, turbūt gautume ir projektų, susijusių su, pavyzdžiui, sportu kosmose“, – juokavo KKSD vadovas.
Sporto inventoriaus ir įrangos siekiančioms įsigyti federacijoms, klubams, mokykloms, universitetams iš KKSRF padalinta daugiau kaip 2 mln. litų. Dar 1,3 mln. litų skirta sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo projektams, o sporto visiems sąjūdžio plėtotei, t.y. įvairiems klubams ir organizacijoms, skatinančioms gyventojų fizinį aktyvumą, skirta 2 mln. litų. Beveik 790 tūkst. litų paskirstyta pagal sporto bazių priežiūros ir statybos plėtotės kryptį – vidurinėms, aukštosioms, sporto mokykloms, savivaldybėms.
Šiemet į KKSRF iš viso surinkta 19,6 mln. litų – 2,3 mln. Lt daugiau nei prieš metus. KKSRF lėšas sudaro 1 proc. praėjusių metų akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
KKSRF tarybą, be jos pirmininko K. Rimšelio, sudaro Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Romualdas Bakutis, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabnickas, LTOK viceprezidentas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas ir LTOK narys, LSFS prezidentas R. Kveselaitis.
Sporto šakos, kurių plėtrai skirta daugiausia lėšų iš KKSRF (tūkst. Lt)
Krepšinis – 3000* (2000)**
Šiuolaikinė penkiakovė – 714 (580)
Plaukimas – 740 (555)
Lengvoji atletika – 691 (680)
Aviacijos sporto šakos – 600 (520)
Rankinis – 576 (305)
Dviračių sportas – 471 (405)
Futbolas – 369 (174)
Žolės riedulys – 315 (162)
Imtynės – 298 (292)
Irklavimas – 294 (193)
Buriavimas – 275 (307)
Baidarių ir kanojų irklavimas – 273 (236)
Boksas – 272 (254)
Gimnastika – 260 (227)
Tinklinis – 259 (180)
* – parama sportiniams žaidimams nurodoma įskaičiavus papildomą finansavimą iš KKSD biudžeto
** – skliaustuose nurodyta parama 2013 metais
