Parengtoje Konvencijoje didžiausias dėmesys skiriamas tarptautinio bendradarbiavimo ir prevencijos priemonėms, rizikos įvertinimui ir valdymui, keitimuisi informacija, asmens duomenų apsaugai, teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui, atsakomybės ir sankcijų numatymui.
Konvencija pateikia ir apibrėžimus, suvienodinančius sutartų varžybų reiškinio supratimą ir vertinimą, tame tarpe manipuliacijų sporto varžybų rezultatais, lažybų iš sporto, nelegalių lažybų iš sporto, įtartinų lažybų iš sporto ir kitas sąvokas.
„Susitarimai dėl varžybų rezultatų yra viena aktualiausių tarptautinių sporto sektoriaus problemų, nes kaip ir dopingo vartojimas iškreipia pagrindinę sporto vertybę – sąžiningą konkurenciją. Jei šie reiškiniai nebūtų kontroliuojami, įsivaizduokime, kaip turėtų jaustis žiūrovas, atėjęs į rungtynes, kuriose sportininkai „privalgę“ draudžiamų preparatų ir dar susitarę dėl žaidimo rezultato“, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.
Pasak jo, tai korupcinio pobūdžio veikla, atsiradusi dėl vis didėjančio sporto komercializavimo.
Departamento vadovo teigimu, susitarimai dėl varžybų rezultatų nėra vien tik sporto problema – po ja slepiasi kiti stambūs kriminaliniai nusikaltimai – tokie kaip nelegalių pinigų plovimas per legalias lažybas, kuriose vyksta statymai dėl sporto varžybų ar atskirų sportininkų rezultatų. Taigi šioje schemoje itin svarbus visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimas – lošimų priežiūros, policijos, prokuratūros, sporto institucijų, taip pat lažybų bendrovių ir sporto organizacijų.
Naujoji Konvencija prie jos prisijungsiančioms valstybėms numato pareigą įsteigti nacionalinę platformą, kuri nacionaliniu lygiu rinktų, analizuotų ir dalintųsi susijusia informacija, koordinuotų veiksmus, bendradarbiautų su analogiškomis nacionalinėmis platformomis kitose valstybėse.
„Valstybės gali ir turi sutelkti pajėgas kovoti su šiuo ydingu reiškiniu, tačiau ne mažiau svarbus vaidmuo, ypač prevencijai, tenka tarptautinėms ir nacionalinėms sporto federacijoms. Jos yra savarankiškos organizacijos, kurios pačios turi kurti etiško sporto standartus. Lietuvos Pirmininkavimo ES Tarybai metu daug diskutavome su tarptautinėmis sporto organizacijomis, ES šalių sporto vadovais apie gerojo valdymo principų svarbą sporto organizacijose ir tiesioginį jų ryšį su tokių susitarimų prevencija“, – sakė K. Rimšelis.
Lietuvoje šia problema pradėta plačiau domėtis prieš keletą metų, aktualizavus šią problemą Europos Sąjungoje. Neseniai „Transparency International“ Lietuvos skyrius atliko tyrimą apie nesąžiningus susitarimus Lietuvos krepšinyje ir futbole.
