Išeitinės kompensacijos surys per milijoną
Ką bendro turi lengvoji atletika, vandens sportas, gimnastika ir boksas?
Nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos šioms sporto šakoms Vilniuje gali tekti broliautis, kadangi visas jas ruošiamasi patikėti vienai įstaigai.
Jei savivaldybės taryba palaimins trejus metus braukytą ir taisytą reorganizacijos projektą, šešios biudžetinės sporto mokyklos bus sujungtos į naują Vilniaus sporto centrą. Toks likimas laukia dvikovės sporto šakų, lengvosios atletikos, vandens sporto, gimnastikos, „Sietyno“ mokyklų bei Vilniaus olimpinio sporto centro.
Be to, šachmatų ir šaškių mokykla bus prijungta prie „Tauro“ mokyklos. Pastaroji, kaip ir biudžetinės Vilniaus krepšinio bei futbolo mokyklos, toliau tęs veiklą kaip savarankiškos įstaigos.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas aiškina, jog dėl reorganizacijos sportininkų ruošimo procesas Vilniuje nenukentės, tik bus sutaupyta pinigų atsikračius kone pusės iš miesto biudžeto išlaikomų mokyklų administracijos darbuotojų.
Ketinama administracijos etatų skaičių nurėžti nuo 110 iki 62, sumenkti turėtų ir po visą miestą išsibarsčiusių mokyklų administracinių patalpų išlaikymo kaštai. Esą iš viso savivaldybė per metus sutaupys po 1,6 mln. litų.
Tiesa, iškart po reorganizacijos jokio teigiamo ekonominio efekto miesto biudžetas neturėtų pajusti, kadangi vadovų ir darbuotojų išeitinės kompensacijos, preliminariais skaičiavimais, atsieis virš milijono.
Naujame centre – tūkstančiai auklėtinių
Sporto mokyklų reorganizacijos galimybių studiją 2010 metais parengė dar praėjusios kadencijos Vilniaus valdžia. Pasiūlymą visas dešimt sporto mokyklų sujungti į vieną gremėzdišką centrą sporto bendruomenė tuomet sumaišė su žemėmis, todėl per dvejus metus buvo paruoštas ne toks radikalus projektas.
Anot R. Vaigino, nutarta į bendrą katilą nemesti trijų savas sporto bazes ir patalpas turinčių mokyklų, kuriose propaguojami sportiniai žaidimai.
Tuo tarpu naująjį Vilniaus sporto centrą planuojama bent laikinai įkurdinti Kauno gatvėje, taip pat deramasi su Kūno kultūros ir sporto departamentu (KKSD) dėl patalpų Kedrų gatvėje perėmimo.
Po reorganizacijos ši įstaiga turės 2,5 tūkstančio auklėtinių – tai beveik pusė visų Vilniaus jaunųjų sportininkų. Ar šioje didžiulėje ir margoje minioje darbas išties galės vykti sklandžiai?
„Į šį klausimą dabar niekas neatsakytų, tik laikas parodys. Bet įvesti tvarką sporto mokyklų valdyme būtina. Ar tikrai reikia, kad kiekviena mokykla turėtų po savo direktorių, po kelis jo pavaduotojus, ūkvedžius ir taip toliau? Treneriai dėl reorganizacijos nenukentės, tik bus sumažintos administracinės išlaidos. O visas sutaupytas lėšas stengsimės nukreipti į mokomąjį treniruočių procesą: trenerių kvalifikacijai kelti, inventoriui, transportui įsigyti“, – DELFI dėstė R. Vaiginas, patikinęs, kad kitais metais savivaldybė sporto mokykloms skirs ne mažiau nei šiemet – bent 15 mln. litų.
Nori ne reorganizacijos, o sporto bazių
Pačių sporto mokyklų vadovybės gresianti optimizacija, suprantama, nežavi. Sportininkų pamainą ruošiantys specialistai spyriojasi: juk dėl pertvarkos sporto bazių Vilniuje nepadaugės, o būtent infrastruktūra yra opiausia Lietuvos sostinės sporto problema.
„Kurk kokius tik nori centrus, bet jei nėra nei baseinų, nei stadionų, nei aikštelių, niekas kardinaliai nepasikeis. Bus tie patys treneriai, tie patys vaikai ir tas pats senutėlis Lazdynų baseinas“, – karčiai nusišypsojo Vilniaus vandens sporto mokyklos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Bartkus.
Pastaroji mokykla yra didžiausia iš tų, kurioms ateityje lemta šlietis prie naujo sporto centro. Treniruotes baseine lanko beveik 800 vaikų, o pagalbinio personalo skaičius mokykloje, anot G. Bartkaus, jau ir taip sumažintas iki minimumo.
„Ne pirmas toks taupymo vajus, mes jau susispaudę tiek, kad beliko penki aptarnaujantys žmonės. Net valytojos neturime. Aš atsargiai žiūrėčiau į tokį taupymą. Juk darbuotojai vis tiek dirba kažkokį darbą, ir juos atleidus paslaugų kokybė suprastės. Kažkodėl niekas nekalba, kad sporto mokyklai reikalingi ir gydytojai, masažuotojai, kineziteraupeutai. O dideliame centre darbas, nori to ar nenori, bus sudėtingesnis. Manau, kad tai žingsnis atgal“, – samprotavo G. Bartkus, kuris yra ir Lietuvos plaukimo federacijos viceprezidentas.
Tuo tarpu jo kolegė iš Vilniaus lengvosios atletikos mokyklos Zita Tindžiulienė stebėjosi, jog reorganizacija aplenkė krepšinį ir futbolą.
„Kuo jie geresni už kitus? Jungiamos šešios mokyklos turi tiek pat administracijos etatų kaip likusios trys. Keistas toks taupymas“, – pečiais traukė direktoriaus pavaduotoja.
Savivaldybės atstovai sutinka, kad mokyklų reorganizacija visų miesto sporto ligų nepagydys, bet taip esą bent jau bus racionaliau panaudojamos biudžeto lėšos.
„Ant popieriaus visokiausių reorganizacijų galime pribraižyti – popierius viską iškentės. Tam, kad jos duotų naudos, reikia užtikrinti normalų finansavimą ir sukurti pakankamą sporto infrastruktūrą. Privalėsime tuo užsiimti ateityje“, – sakė R. Vaiginas.
Dykaduoniams grūmoja kumščiu
Nors pertvarkos iniciatoriai tikina, kad treneriai neliks nuskriausti, ne visi specialistai gali jaustis ramūs.
Vilniaus jaunuosius sportininkus ugdančiose įstaigose šiuo metu plėtojamos 37 sporto šakos. Vietos po saule ateityje liks ne visoms, kadangi dalies sporto šakų pasiekimai netenkina miesto valdžios.
„20 metų niekas nieko nekeitė, todėl kai kurios sporto šakos tiesiog išsigimė ir dabar tik vegetuoja. Bet pagal turimus etatus, mokos fondą, jos nenusileidžia pirmaujančioms sporto šakoms. Jeigu nėra rezultatų, jeigu treneriai dirba aplaidžiai, turime atitinkamai reaguoti. Lygiavos principo čia neturėtų būti – tie, kurie nuoširdžiai dirba, turi gauti daugiau, o kiti, kurie į darbą tik ateina ir iš jo išeina, kažin ar apskritai yra reikalingi“, – kalbėjo R. Vaiginas.
Nors įvardinti daugiausiai abejonių sukėlusias sporto šakas jis atsisakė, DELFI žiniomis, juodajame sąraše yra meninė gimnastika, povandeninis plaukimas, kulkinis šaudymas. Daug kritikos susilaukia ir kitų sporto mokyklų veiklą dubliuojantis Vilniaus olimpinis sporto centras (VOSC), kurį savivaldybės specialistai tiesiai šviesiai vadina šašu miesto sporte.
„Ištyrus situaciją pasirodė, kad sporto mokyklose yra daug negerų dalykų, piktnaudžiavimų. Nenorėčiau to viešinti žiniasklaidoje, bet žinau konkrečius faktus, parodančius, kaip treneriai ir mokyklų vadovai įvairiai piktnaudžiauja tuo, kad yra mažai kontroliuojami“, – tikino R. Vaiginas.
Anot jo, vienas pavyzdžių yra meninė gimnastika. Savivaldybė išlaiko 9 trenerių etatus, per metus sumoka 72 tūkst. litų už Kultūros, pramogų ir sporto rūmų salės nuomą, bet Vilniuje neužaugo nė vienas tarptautinio lygio sportininkas.
„Kažkada turėjome meninės gimnastikos prizininkų Europos, pasaulio čempionatuose, o ką turime dabar? Užtat sąlygas jie turi netgi geresnes nei kai kurios kitos olimpinės sporto šakos, pasiekiančios rezultatų.
Tačiau niekas nesiruošia atsiraitojęs rankoves mojuoti kirviu ir naikinti. Turime galvoti ne tik apie didelio meistriškumo sportą, bet ir užimtumą, sveikatingumą. Todėl visai atsisakyti blogai dirbančių sporto šakų nereikėtų. Ketiname tik sumažinti jų finansavimą – jei ateityje jos pradės dirbti geriau, tuomet ir pinigų bus galima skirti daugiau“, – aiškino R. Vaiginas.
Planuojama, kad reorganizuotos sporto mokyklos auklėtinius priims jau kitais mokslo metais, tiesa, tik tuo atveju, jei savivaldybės taryba ryšis uždegti žalią šviesą pertvarkai iki gegužės.
