Dailiojo čiuožimo pora Isabella Tobias ir Deividas Stagniūnas kelialapį kišenėje jau turi, tačiau duris į olimpiadą greičiausiai ir vėl užvers amerikietės pilietybės problema.
Dėl kelialapių kovos dar keturi
Sėkmės atveju, Lietuvos delegacija Sočio olimpinėse žaidynėse bus rekordiškai didelė. Prie penkių į olimpiadą jau vyksiančių atletų dar gali prisijungti kalnų slidininkė Ieva Januškevičiūtė. Nors sportininkei jau pavyko surinkti mažiau nei 140 FIS taškų, kurie atitinka olimpinių žaidynių B normatyvą, tačiau pagal Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) nuostatus, kelialapį į Sočį iškovos atletai, mažiau nei 140 taškų surinkę bent penkis kartus slalomo arba didžiojo slalomo rungtyse.
Slidininkų gretas gali papildyti biatlonininkė Natalija Kočergina. Nors kaip moterų komandos narė į žaidynes vyks I. Ardišauskaitė, praėjusiame sezone sėkmingai slidinėjimo varžybose startavusi N. Kočergina dar gali pelnyti vardinį kelialapį. Norint vykti į Sočį, sportininkei reikia būti tarp 300 pajėgiausių slidininkių, atsižvelgiant į „uždirbtų“ FIS taškų vidurkį. Šiuo metu N. Kočergina rikiuojasi arti TOP-400, nors dėl įtempto biatlono varžybų grafiko slidinėjime startavo vos kelis kartus.
Atsakingi startai dėl olimpinių kelialapių laukia ir greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovės Agnės Sereikaitės. Sėkmingai sezoną pradėjusi sportininkė, dėl patekimo į olimpiadą kovos lapkričio mėnesį vyksiančiuose pasaulio taurės etapuose. Realu, jog ką tik 19-ą gimtadienį atšventusi čiuožėja ne tik pelnys kelialapius visose – 500 m, 1000 m bei 1500 m – distancijose, bet ir žaidynėse užims aukščiausias vietas iš Lietuvos sportininkų.
Vilčių startuoti Sočyje neprarado ir dailiojo čiuožimo atstovė Inga Janulevičiūtė, kuri Vokietijoje vykusiose „Nebelhorn Trophy“ varžybose finišavo 13-a. Sportininkė nuo 12 poziciją užėmusios bei į olimpines žaidynes patekusios brazilės Isadoros Williams atsiliko vos 1,89 balo. Startuoti olimpiadoje lietuvė gales tik tuo atveju, jei joje nepasirodys kuri nors iš 30-ies kelialapius iškovojusių atlečių.
Iki šiol didžiausia Lietuvos delegacija žiemos olimpinėse žaidynėse buvo 2002 metais. Tąkart olimpiadoje startavo aštuoni mūsų šalies atletai.
Latvijos ir Estijos delegacijos – gausesnės
Kaimyninės Latvijos delegacija ir vėl bus didesnė nei lietuvių bent trigubai. Tiesa, didžiąją komandos dalį sudarys ledo ritulininkai, kurių bus 23. Kelialapius į žiemos olimpiadą „braliukai“ taip pat iškovojo biatlone (2), greitajame čiuožime (1), slidinėjime (3) bei kalnų slidinėjime (3). Neabejojama, jog dar kelioliką kelialapių iškovos Latvijos rogučių sporto, bobslėjaus ir skeletono atstovai.
Estijos sportininkų Sočyje nebus tiek daug, kiek latvių. Estai daugiau kelialapių į žaidynes už lietuvius iškovojo net tose rungtyse, kuriose geriausius rezultatus demonstruoja Lietuvos atstovai – biatlone (9 kelialapiai) ir dailiajame čiuožime (4). Olimpiadoje Estijos sportininkai taip pat varžysis slidinėjime (4), kalnų slidinėjime (2), šiaurės dvikovėje (šiuo metu du, tačiau vietų skaičius dar gali kisti), galbūt ir šuolių nuo tramplino varžybose.
