Tarp rentininkų – įžymybės
Šiuo metu rentas iš valstybės biudžeto gauna 109-i karjeras baigę sportininkai, pasiekę aukščiausių rezultatų tarptautinėje arenoje. Per metus jų rentoms išleidžiama daugiau nei 4 mln. litų.
Buvęs krepšininkas S. Jovaiša įsitikinęs, kad rentininkų sąraše esama ir garsenybių, kurių turtinė padėtis ir gaunamos pajamos leistų lengvai išsiversti be valstybės išmokų.
Pavyzdžiui, rentos mokamos tokioms praeities krepšinio žvaigždėms kaip Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Macijauskas, treneriais užsienio klubuose dirbantiems Rimui Kurtinaičiui, Valdemarui Chomičiui. Praėjusiais metais į šią gretą atsistojo ir pats Arvydas Sabonis.
„Situacija, kai renta mokama milijonieriams, nėra socialiai teisinga“, – per trečiadienį vykusį Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) posėdį teigė S. Jovaiša.
Rentos netrukdo buvusiems atletams susirasti papildomo uždarbio, kadangi draudžiamomis pajamomis nelaikomas atlygis už darbą sporto srityje. Maža to, Kūno kultūros ir sporto įstatyme bei kituose teisės aktuose ši sąvoka nėra konkrečiai apibrėžta, todėl dirbančių rentininkų pareigų pobūdis gali būti labai įvairus.
S. Jovaiša prisiminė pats anksčiau gaudavęs rentą, nors tuo pačiu metu dirbo Anykščių mero patarėju kultūrai, turizmui ir sportui. Tiesa, nuo 2010 metų rentos dydis yra priklausomas nuo kitų asmens gaunamų pajamų – kuo daugiau karjerą baigęs sportininkas uždirba, tuo mažesnė rentos dalis jam priklauso.
Teisės į sportininko rentą S. Jovaiša neteko tik praėjusį rudenį išrinktas į parlamentą, kadangi dabar algą jam moka Seimo kanceliarija.
Maksimali buvusiems sportininkams skiriama renta sudaro pusantro vidutinio darbo užmokesčio – šiuo metu maždaug 3,3 tūkst. litų per mėnesį.
Beje, rentos mokamos ir užsienyje dirbantiems bei potencialius lietuvių konkurentus ruošiantiems specialistams kaip Prancūzijos dviratininkus padedantis treniruoti Artūras Kasputis ar Švedijos moterų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio asistentė Jurgita Kaušaitė.
Siūlo amžiaus cenzą
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) teisės skyriaus vedėja Kornelija Tiesnesytė aiškino, jog 2008 metais, kuomet buvo įteisintos rentos, įstatymo iniciatoriai pirmiausia norėjo pasirūpinti sovietmečiu pergales skynusiais Lietuvos sportininkais, kuriems iškovoti pasiekimai neužtikrino jokių socialinių garantijų.
Tačiau dabartinė atletų karta, S. Jovaišos nuomone, yra pakankamai finansiškai aprūpinta ir be rentų.
„Laikai pasikeitė. Tie, kurie ką nors pasiekia, gauna geras premijas už savo rezultatus, jų veikla gerai atlyginama“, – neabejojo 58-erių konservatorius, praeityje dusyk pelnęs olimpinius bronzos apdovanojimus ir susižėręs visų spalvų Europos bei pasaulio čempionatų medalius.
Jis taip pat iškėlė idėją įvesti amžiaus cenzą rentas norintiems gauti sportininkams. Pagal dabar galiojančią tvarką, išmokos turi būti skiriamos bet kokio amžiaus atletams, jei tik jie oficialiai atsisveikina su didžiuoju sportu. S. Jovaiša nuogąstavo, jog tokia sistema kartą blykstelėjusius ir rentą užsitarnavusius sportininkus vilioja anksčiau baigti karjeras, be to, slopina jų motyvaciją pasitraukus iš sporto ieškoti savęs naujose srityse.
„Rūta Meilutytė laisvai galėtų būdama 16-os tapti rentininke. Aišku, taip neatsitiks, bet teoriškai tokia galimybė yra. Nesąmoningai patys eliminuojame žmonėms galimybes būti naudingais visuomenei. 25-30 metų rentininkai man išties atrodo keistai. Tarkime: gaunu rentą iki gyvos galvos, išvažiuoju sau į kaimą ir daugiau niekur nebesirodau“, – pasižymėjusiems atletams gresiančią pagundą mėgino įsivaizduoti S. Jovaiša.
Tiesa, šiuo metu rentininkų sąraše nėra nė vieno ketvirtos dešimties metų dar nepradėjusio buvusio sportininko, o jauniausias tarp jų – 2003 metų Europos krepšinio čempionas 33-ejų A. Macijauskas.
Ragina skirti rentą nuo pašalpos
S. Jovaišos trečiadienį išsakytos pastabos didelio palaikymo nesulaukė. Kitas JSRK narys Domas Petrulis suabejojo, ar amžiaus cenzas į rentą pretenduojantiems asmenims neprieštarautų Konstitucijai, o KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis tikino, jog sportininkų rentų negalima gretinti su socialinėmis išmokomis.
„Renta neturi nieko bendro nei su žmogaus uždirbamomis pajamomis, nei su jo amžiumi. Tai – valstybės padėka nusipelniusiam sportininkui“, – sakė K. Rimšelis.
JSRK pirmininkas Juras Požela DELFI taip pat teigė nematantis prasmės keisti galiojančią rentų skyrimo tvarką.
„Mano asmenine nuomone, renta turėtų būti mokama nepriklausomai nuo žmogaus gaunamų kitų pajamų ar turimo turto, kadangi ji paskirta už pasiektą rezultatą. Kita vertus, galima diskutuoti, kad mūsų puikūs sportininkai, pasiekę fantastiškų rezultatų pačioje jaunystėje, nuo 15-os metų gali tapti rentininkais. Bet aš tikrai abejoju, ar taip kas nors darys. Todėl manau, kad dabartinė tvarka nėra ydinga. Rentas gaunančių žmonių nėra tūkstančiai, manyčiau, mums garbė jiems mokėti tą palyginti nedidelę rentą“, – svarstė socialdemokratas.
Pratęsti diskusijas dėl sportininkų rentų politikai nusprendė jau rudens sesijoje.
JSRK trečiadienį taip pat pritarė siūlymui leisti į rentą pretenduoti Lietuvos pilietybę iki 2009-ųjų sausio įgijusiems asmenys. Dabar galiojantis įstatymas tokią galimybę atveria buvusiems sportininkams, Lietuvos piliečiais tapusiems iki 1996 metų vasario.
Atitinkamos įstatymo pataisos, kurias ketina registruoti komisijos nariai, pirmiausia liečia kelias krepšinio veteranes, pilietybę gavusias po 1996 metų, pavyzdžiui, su SSRS rinktine olimpine, pasaulio ir Europos čempione tapusią Vidą Šulskytę-Beselienę.
Į rentą pretenduoti gali olimpinių žaidynių čempionais ar prizininkais, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio čempionais, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio, olimpinių žaidynių rekordininkais, olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties ir pasaulio čempionais, ir pasaulio rekordininkais, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojais bei rungties, kuri iki rezultato pasiekimo buvo išbraukta iš olimpinių žaidynių programos arba įtraukta į ją po rezultato pasiekimo, pasaulio ar Europos čempionais iki 1990 m. kovo 11 d. tapę sportininkai.
