KKSD vadovas Klemensas Rimšelis konferencijos pradžioje apdovanojo abu dalyvius. V. Vitkauskui buvo įteiktas Sporto garbės Komandoro ženklas, o E. Uksaitei Nikols - aukso medalis. Sveikindamas lietuvę, K. Rimšelis džiaugėsi, kad Lietuvos vardas buvo pakeltas į 8848 m. viršukalnę.

„Valstybės vardu nuoširdžiai dėkojame jums. Džiaugiamės, kad jūs taip aukštai pakėlėte Lietuvos vardą. Man atrodo alpinistas niekad nepraranda ambicijų, kol neišlaipioja visų viršukalnių“.

Pati alpinistė, sakė, kad būtent dabar jaučia, kad visos įdėtos pastangos atsipirko, nors prieš pradedant šią ekspediciją, lietuve mažai kas tikėjo.

„Nedaug kas tikėjo manimi – mano šeima, keli pažįstami. Prireikė daug žemaitiško užsispyrimo. Reikėjo daug ryžto, kad pasiekčiau savo svajonę“, – pasakojo E. Uksaitė Nikols.

Lietuvė alpinizmu susidomėjo dar jaunystėje, kai ją įkvėpė sesers pasakojimai, tačiau pati, rimčiau užsiimti šiuo sportu pradėjo prieš pusketvirtų metų. Pradėjusi kopti nuo mažesnių kalnų, ji įveikė ne vieną pasaulyje gerai žinomą viršukalnę. Tada jis supratusi, kad metas įveikti ir Everestą.

Pasak moters, pati kelionė buvo itin sunki. Ji vyko su tarptautine 8 žmonių komanda, tačiau viršukalnę be lietuvės pasiekė tik dar du nariai. Be lietuvės iššūkį įveikė dar viena moteris – 43-ejų metų lenkė, kuri tai jau padarė ketvirtą kartą. Pasak E. Uksaitės Nikols, moterys lengviau aklimatizuojasi prie besikeičiančių oro sąlygų bei geriau išgyvena aukštumų ligas. Ekspedicijos metu ji prarado 15 kg svorio, iškentė -60 laipsnių Celsijaus šaltį, o kopimui intensyviai ruošėsi pusę metų.

„Kasdien bėgiojau, plaukiojau, sportavau treniruoklių salėje. Alpinizme svarbiausia ne raumenys, o ištvermė. Kalnai yra mano stichija, juose jaučiuosi kaip namie. Man reikia kalnų“, – sakė lietuvė.

Viršukalnę ji pasiekė gegužės 22 dieną, o joje išbuvo 15 minučių. E. Uksaitė Nikols pripažino, kad pats įkopimas dažnai jai atrodo kaip sapnas, nors ir pareikalavo ne tik fizinių, bet ir milžiniškų moralinių pastangų:

„Kai įkopi, būni tokioje būsenoje, kai jauti, kad esi tarp gyvybės ir mirties, jausmas sukrečiantis. Pats kopimas buvo morališkai sunkus. Būdavo, kad negalėdavai net vandens atsigerti dėl šalčio. Mums trukdė ekstremalios oro sąlygos, dažnai tiesiog pralaukdavom geresnio oro“.

Tuo metu V. Vitkauskas, pirmas lietuvis įkopęs į Everestą sakė, kad nuo pat pažinties su E. Uksaite Nikols, jis supratęs, kad jai pavyks atlikti šį žygį.

„Edita turi labai atsakingą mąstymą, ji ruošėsi kruopščiau nei daugelis vyrų. Tik sutikęs ją supratau, kad ji įkops, jei ne dabar, tai vėliau“, – teigė V. Vitkauskas.

Būtent V. Vitkauskas buvo vienas tų žmonių, kurie labiausiai paskatino E. Uksaitę Nikols siekti savo svajonės. Pati moteris sakė, kad šiuo metu gyvena Ženevoje, Šveicarijoje. Prieš ekspediciją ji dirbo su alpinizmu visiškai nesusijusį darbą – buvo viena iš Jungtinės Tautų Organizacijos (JTO) logistikos srities vadovių. Į šį darbą ji tikisi sugrįžti ir dabar. Moteris žada nepamiršti ir alpinizmo, bei toliau kopti į didžiausias pasaulio viršukalnes.