Sidabrą pridėjo Diana Mačiūtė, kuri dėl alkūnės traumos negalėjo „lietuviškame“ moterų lengvo svorio kategorijos finale sviesti pirštinės R. Pivoriūnaitei, bei Vytautas Cėpla, bronzą – Domas Sutkus.
Dar du apdovanojimus Lietuvos komandai atnešė kata (kovinių pozų demonstravimo) rungtis, kurioje antrą vietą užėmė Raimundas Paškauskas, trečią - D. Mačiūtė.
Pernai Belgijoje vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė pelnė devynis medalius: penkis auksinius, tris sidabrinius ir vieną bronzinį.
Buvo ir nesmagių staigmenų
Į Liucerną Lietuvos rinktinė atvyko be daugumos pagrindinių favoritų, kurie nusprendė pailsėti po balandį Vilniuje vykusio pasaulio čempionato, todėl užmėtyti varžovus kepurėmis kaip keliose pastarosiose Senojo žemyno pirmenybėse lietuviai neketino.
Čempionato pradžia taip pat klostėsi permainingai. Pirmuosius nuostolius lietuvių stovyklai atnešė antrasis ratas, kuriame iš tolesnės kovos pasitraukė Giedrius Semėnas (iki 90 kg.) ir Eimantė Leliukaitė (iki 65 kg.).
Ketvirtfinalio etape įstrigo dar šeši Lietuvos kovotojai. Bene didžiausiu netikėtumu tapo pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojo Andriaus Misecko nesėkmė. Lengvasvoris (iki 70 kg.) turėjo pripažinti azerbaidžaniečio Salahato Hasanovo pranašumą.
„Tikėjausi geresnio rezultato. Laiko atsigauti po pasaulio čempionato buvo labai mažai, trūko treniruočių, nepavyko išsilaižyti visų traumų“, – pralaimėjimo priežasčių ieškojo balandį Vilniuje vykusiame planetos čempionate sublizgėjęs sportininkas.
Tuo tarpu kitą lengvasvorį Aivarą Dadurą už neleistinus veiksmus diskvalifikavo teisėjai. Tiesa, po kovos Lietuvos komandos atstovai buvo įsitikinę, kad Gruzijos atstovas Andrejus Zinčenko suvaidino praleidęs smūgį alkūne, ir dėl šio epizodo parašė protestą, bet jis buvo atmestas. Dėl draudžiamų smūgių A. Dadura tarptautinėse varžybose nudegė ne pirmą kartą.
Prasimušti į pusfinalius taip pat nepavyko Justui Laužinskui (iki 90 kg.), Antanui Klibavičiui (per 90 kg.), kitai pasaulio čempionato bronzinei prizininkei Dianai Balsytei ir Norai Vaznelytei (abi – per 65 kg.).
Likę šeši Lietuvos kiokušin karatė rinktinės nariai toliau grūmėsi dėl tauresnės spalvos apdovanojimų.
Po čempiono smūgio iš arenos keliavo neštuvais
Vyrų svorio kategorijos iki 80 kg. varžybose bronza tenkinosi D. Sutkus, kuris pusfinalyje neprilygo Rumunijos rinktinės žvaigždei Mariusui Ilasui. Tuo tarpu V. Cėpla dėl varžovo traumos į finalą pateko be kovos. Tačiau M. Ilaso riešutas buvo per kietas ir jam, tad V. Cėplai atiteko antroji vieta.
Traumuoto oponento pusfinalyje išvengė ir sunkiasvoris A. Draugelis, o finale jis savo jėgą įrodė prieš rumuną Doriną Margarintą. Beje, pirmoje savo kovoje A. Draugelis smūgiu koja į gilų nokautą pasiuntė švedą Simoną Palssoną – lietuvio varžovas iš arenos buvo išneštas neštuvais.
Lietuvišką finalą sugadino trauma
Moterų svorio kategorijos iki 55 kg. varžybose D. Mačiūtė į finalą žengė palaužusi vengrę Zsofia Szabo, o R. Pivoriūnaitė, nors ir nukentėjusi nuo neleistinai kumščiu į veidą smūgiavusios varžovės, sugebėjo atsigauti ir įveikti ispanę Isis Pinilla.
Tačiau principinės dviejų tautiečių kovos Europos čempionato finale nebuvo: D. Mačiūtė atsisakė grumtis dėl traumos.
Tuo tarpu R. Brazdžionytė (iki 65 kg.) pusfinalyje susidorojo su Anastasija Kudrivcova iš Ukrainos. Kovoje dėl čempionės titulo lietuvės laukė bulgarė Janica Stefanova. Pagrindinis laikas ir du pratęsimai nugalėtojo neišaiškino, todėl kovotojoms teko lipti ant svarstyklių – lengvesnė Lietuvos atstovė, kuri tik prieš šį čempionatą perėjo į didesnio svorio kategoriją, buvo paskelbta nugalėtoja.
Vokietijoje gyvenanti ir šiai šaliai atstovaujanti Gabrielė Inčiūraitė pasirodymą baigė jau pirmame rate.
Čempionate dalyvavo 24-ių valstybių atstovai. Po metų pirmenybes rengs Azerbaidžano sostinė Baku.
