„Šios pergalės reikšmė labai didelė – „Žalgirio“ rankininkės Lietuvos taurę susigrąžino po 43 metų pertraukos. 1989-aisiais šalies taurę dar buvo iškovojusios Kauno KKI rankininkės. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos moterų rankinio taurė į Kauną atvežama pirmą kartą. Kaunas yra Lietuvos rankinio lopšys, tad taurei čia tinkama vieta“, - po pergalės kalbėjo „ACME-Žalgirio“ vyriausiasis treneris Antanas Skarbalius.
- Rungtynių pradžia jūsų komandai buvo sunki, įsibėgėjote tik antrajame kėlinyje. Kas padėjo pasiekti lūžį ir iškovoti LRT taurę? – pasiteiravome „ACME-Žalgirio“ stratego, LKKA profesoriaus A. Skarbaliaus.
- Kiekviena Lietuvos čempionate dalyvaujanti komanda yra rimtas varžovas ir varžybų baigtis yra nenuspėjama. Nepaisant to, kad turnyro lentelėje esame aukščiau už vilnietes, jas esame nugalėjusios tris kartus 9, 7 ir 5 įvarčių skirtumu, savo pranašumą reikia įrodyti ir žaidžiant ketvirtą, penktą kartą. Mano komanda labai norėjo laimėti. Ir šis didžiulis noras kaustė ne tik žaidėjų kojas ir rankas, bet ir smegenų veiklą.
Tikrasis tikėjimas savo jėgomis ateina tik žaidėjoms praėjus ugnį ir vandenį, kai ne kartą pralaimi laimėtas rungtynes arba laimi beveik pralaimėtas. Po mačo kai kurios žaidėjos prisipažino, kad jau buvo suabejojusios pergale. O nepasitikint savimi veiksmai tampa sukaustyti, nepakankamai efektyvūs. Todėl visos žaidėjos bijojo imtis atsakmybės ir tik žiūrėjo, kaip atiduoti kamuolį.
Tačiau mano komandos funkcinis pasirengimas yra geresnis, dėl to antrajame kėlinyje varžovės neišlaikė mūsų pasiūlytos spartos. Be to, mes sėkmingai keitėme žaidimo dinamiką, gynybos sistemas, taip pat ir puolimo veiksmus. Tai ir leido mums iškovoti pirmąjį sezono trofėjų.
- Ar varžovės nepateikė netikėtumų?
- Netikėtumų nepateikė, tačiau tokio pasipriešinimo, reikia pripažinti, nelaukėme. Akivaizdu, kad Vilniaus komandos žaidėjoms pasitikėjimo savimi labai pridėjo dalyvavimas Europos taurės turnyre. Komanda iškart stipriai ūgtelėjo.
- „ACME-Žalgiris“, laimėjusi LRT taurę, taip pat iškovojo teisę dalyvauti Europos taurės turnyre?
-Taip. Ir darysime viską, kad galėtume šia teise pasinaudoti. Tam pirmiausia reikės rasti lėšų. Tikimės Kauno savivaldybės paramos.
-Laimėta LRT taurė daugeliui jūsų auklėtinių yra pirmasis titulas karjeroje. Jūs esate iškovojęs istorinių pergalių su vyrais, bet treniruojant moteris ir jums turbūt tai yra pirmasis trofėjus?
- Taurę iškovojau pirmą kartą, bet pergalių su moterimis esu pasiekęs būdamas studentu – 1968 m. sąjunginėje moksleivių spartakiadoje su Lietuvos merginų rinktine užėmėme trečiąją vietą. Tuomet neatsirado norinčių važiuoti su merginomis, todėl buvau išsiųstas aš, trečiojo kurso studentas.
-Kas pasikeitė jūsų komandoje nuo praėjusių metų, kai išgyvenote daug sunkesnį sezoną?
- Komanda pasipildė naujomis žaidėjomis. Praėjusiais metais treniruotėse turėdavome 6-7, geriausiu atveju – 11 rankininkių. Dabar jų turime 15, tai reiškia, kad gali vykti visavertės treniruotės. Pasikvietėme Dovilę Ilčiukaitę iš Utenos, vartininkę Vitą Urbonaitę iš Šiaulių, o dar trys žaidėjos sugrįžo į komandą iš užsienio klubų. Praėjusiais metais mūsų tikslas buvo išgyventi, o šiais jau siekiame aukščiausiųjų rezultatųjų - turime tikslą laimėti Lietuvos čempionato aukso medalius.
- Ar tokį tikslą iškėlėte dar prieš sezoną, ar tik jam įsibėgėjus supratote, kad galite kovoti dėl aukso medalių?
- Tokį tikslą iškėlėme sau prieš sezoną. Dabar jau matome, kad galime jį pasiekti. Jeigu neiškovosime Lietuvos čempionų titulo, tai vertinsime kaip pralaimėjimą. Bet sporte visko būna, turėsime dar daug ką įrodyti. Bus labai sunku, LRT taurės finalo rungtynės tai tik patvirtino.
Atėjęs dirbti į šią komandą merginoms sakiau, kad viską lemia žaidėjai, treneriai ir rėmėjai. Šiuo metu visa tai yra sutelkta į vieną kumštį ir tai yra prielaida laimėjimams.
