„Sekmadienį 11-ą valandą ryto mes, FK „Ekranas“ trenerių štabas, jau sėdime „Mini Estadio“ ir stebime dar vienos FC „Barcelona“ klubo profesionaliosios jungties - U-19 komandos - rungtynes. Klubo institucinių santykių vadovo ir mūsų stažuotės koordinatorius Perre Gratacos viename iš pokalbių užsiminė, kad kai kurie iš šių jaunuolių jau po dvejų ar trejų metų pravers pirmosios komandos duris. Užverda diskusija bandant atspėti, kas bus tie laimingieji, kiekvienas turime savo favoritą.

Kaip ir išvakarėse, FC „Barcelona“ B rungtynėse, jaunieji jų kolegos jau pirmąjį kėlinį laimi 3:0. Vėl viskas vyksta tuo pačiu „Barsai“ būdingu stiliumi, tas pats rungtynių ritmas, judėjimas, kamuolio kontrolė, spaudimas jį praradus. Antrame kėlinyje jaunieji „barsukai“ prideda dar vieną įvartį ir pelnytai laimi 4:0.

Įdomu tai, kad nors čia vadinama „Barcelona“ U-19, ji tikrai nėra sudaryta vien iš 18-mečių. Aikštėje 90 minučių rungtyniauja 15-metis, dar trims po 16-a metų. Svenas Goranas Erricsonas, treniruodamas Anglijos rinktinę ir suteikdamas debiutą tuo metu jauniausiam kada nors už rinktinę žaidusiam futbolininkui Waynui Rooney, kritikams atsikirto: „Jei tu esi pakankamai geras, tu esi pakankamai suaugęs“. FC „Barcelona“ klube amžius irgi nėra kliūtis pademonstruoti savo futbolo talentą.

Pirmadienį startavo oficialioji mūsų stažuotės dalis. Perre ją pradeda prezentaciją, kuri vadinasi garsiuoju „Barsos“ šūkiu: „Daugiau nei komanda“ („Mes que un club“). Įdomu, kodėl būtent FC „Barcelona“ futbolo pasaulyje užima tokią svarbią vietą. Šis klubas niekada nebuvo toks turtingas kaip, pavyzdžiui, Madrido „Real“, Italijos klubai 1990-aisiais ar šiuo metu Anglijos klubai.

Vienas didžiausių šiuolaikinio futbolo paradoksų yra tas, kad futbolininkai vieną klubą keičia kitu vos tik išgirdę garsesnį monetų žvangėjimą. Žaidimas FC „Barcelona“ klube savaime yra tikslas. Kur yra „Barsos“ magnetas, kuriuo ji traukte traukia visus pasaulio žaidėjus, o visus planetos vaikus priverčia svajoti apie šią komandą nuo mažų dienų?

Nuo Johano Cruyfo atvykimo į FC „Barceloną“ 1973 metais, šis klubas asocijuojasi su pačios aukščiausios kokybės atakuojančiu futbolu, kuris pilnas romantikos ir grožio. Kiek anksčiau „Barsos“ treneriu tapo Rinus Michelsas, kuris, treniruodamas FC Ajax, „išrado“ totalinį futbolą, o pagrindinių savo idėjų įgyvendintoju turėjo J. Cruyffą. Tai buvo ideali sąjunga, nes neaišku kuria linkme būtų vystęsis futbolas, jei Amsterdame likimas nebūtų suvedęs šių dviejų genialių žmonių.

Vėliau tapęs „Bardos“ treneriu J. Cruyffas privertė alpti visą pasaulį vis labiau tobulindamas totalinio futbolo versiją, o klube žaidė tokie žaidėjai, kaip Romario, Hristo Stoičkovas ir Ronaldas Koemanas. Šiuolaikinė „Barsa“, ko gero, viena geriausių komandų per visą pasaulinę futbolo istoriją.

Arrigo Saachi, legendinis AC „Milan“ ir Italijos rinktinės treneris, naujausiame savo interviu teigia, kad taip yra todėl, kad „Barsa“ pasiekė totalinio futbolo tobulumo viršūnę. Jei „Ajax“, 1970-ųjų Olandijos rinktinė ar J. Cruyffo laikų „Barsa“ mokėjo totaliai pulti, tai J. Guardiolos komanda prie to dar pridėjo ir totalinę gynybą bei nuolatinį priešininko spaudimą kiekviename aikštės metre. Ko gero, kitas to paradokso paaiškinimas galėtų būti tai, kad „Barsa“ tapo futbolo žaidimo etalonu. Tik išskirtiniai, patys geriausi pasaulio žaidėjai gali žaisti čia. Tam neįmanoma atsispirti, nes geriausi nori būti su geriausiais.

„Čia, šalia jų! Messi, Xavi, Puyolis, Fabregas...“

Po ilgiau nei valandą trukusios paskaitos Perre mus palydi į futbolo aikštę. Čia jau apšilinėja FC „Barcelona“ žaidėjai. Neįtikėtina, mes čia, šalia jų... Messi, Xavi, Sanchezas, Puyolis, Fabregas, Busquetsas, Pique, Alvesas, Abidalis... Visi. Na, beveik, nes dėl traumos treniruotę praleidžia Pedro. Stebime kiekvieną žaidėjų judesį, kiekvieną trenerių mostą. Baudos aikštelėje apšilinėja vartininkai, kurių darbas labiausiai traukia mūsų vartininkų trenerio Arvydo Skrupskio dėmesį.

Po neįtikėtinų kovų su Madrido „Realu“ Ispanijos taurės varžybose „Barsa“ praėjusį šeštadienį prarado taškus su „Villareal“ ir nuo „Real“ čempionate jau atsilieka 7 taškais. Nors rungtynių dar daug, jaučiasi įtampa. Žaidėjai spaudoje skundžiasi nuovargiu, komandoje daugėja traumuotų, o ir pats žaidimas pagal „Barsos“ standartus nebuvo labai kokybiškas.

Treniruotėje matome dvi grupes, vieną, kuri rungtyniavo praėjusį šeštadienį, o kitą sudaryta iš atsarginių ir jaunesnių žaidėjų. Abi šiandien dirba pagal atskirą programą, tačiau atlikdamos tuos pačius „Barsos“ filosofijos pratimus. Vėliau „atsarginiai“ pradeda mūšį aikštėje, o „pagrindas“ pereina prie individualaus darbo. Tiesiog pro nosį pagreitėjimus atlieka Puyolis, Fabregas, Busquets ir Xavi. Sanchesą atsidengimo ir atakos užbaigimo technikos moko pats Guardiola. Messi, sėdėdamas ant kamuolio, įdėmiai stebi „atsarginių“ kovą. Taip aptardami vieną ar kitą treniruočių momentą ir konspektuodami praleidžiame daugiau nei valandą trunkančią treniruotę.

Po jos grįžtame į auditoriją. Kitą paskaitą veda Ricardo Segarra, „Barsos“ vartininkų techninio departamento vadovas, kuriam paklūsta šeši vartininkų treneriai. Profesionalioje FC „Barcelona“ dalyje, kurią sudaro pirmoji, antroji ir U-19 komandos - septyni vartininkai. Nuo U-8 iki U-17 treniruojasi 29-i vartininkai. Be įprastų vartų sargo įgūdžių, „Barsoje“ išskiriama savybė, be kurios vartininkas niekada negalės užsivilkti pirmosios komandos marškinėlių. Tai žaidimas kojomis. Vartininkas FC „Barcelona“ klube praktiškai turi nesiskirti nuo aikštėje rungtyniaujančių žaidėjų, todėl treniruočių metu vartininkai dažnai treniruojasi kartu su aikštės žaidėjais. Individualus darbas atliekamas du kartus per savaitę po 45 minutes su vartininkų treneriu.

Pirmosios komandos treniruotės metu pastebime, kad Valdesas ir Pinto, FC „Barcelona“ vartininkai, nepasižymi dideliu ūgiu. Pasak Ricardo, „Barsoje“ tai nėra neįveikiamas trūkumas. Daug svarbesnis dalykas yra žaidimo supratimas ir sprendimų priėmimas. „Barsos“ taktinė filosofija tiesiogiai lemia vartininkų žaidimą ir jų vystymą. Gynėjams esant toli nuo savų vartų ir žaidžiant aukšta linija, vartų sargas turi palikti vartus tam, kad būtų arti centrinių gynėjų. Natūralu, kad dažnai jis priverstas priimti kamuolį už baudos aikštelės ribų. Reakcija, puikus žaidimas ant vartų linijos niekada nekompensuotų trūkumų technikoje, trukdančioje nepriekaištingai priimti ar perduoti kamuolį. Dėl šių trūkumų iškiltų grėsmė visai „Barcos“ filosofijos sistemai. Vartininkų treneriai ir Ricardo paprasčiausiai sau negali to leisti.

Pavakare pradedame dar vieną jaunųjų futbolininkų treniruočių iš „Barsos“ akademijos stebėjimo maratoną. Įsitaisome taip, kad vienu metu galėtume matyti dvi aikštes ir stengiamės nieko nepraleisti.

Vienoje jų vyksta pačių mažiausiųjų U-8 rungtynės. Peržiūroje esantys vaikai rungtyniauja prieš jau akademijoje besitreniruojančius bendraamžius. Įdomiausia tai, kad jie turi žaisti visiškoje tyloje. Tada kaip ant delno matyti jaunųjų talentų mąstymas bei sprendimų priėmimas. Sunku tuo patikėti, bet žaidimo kokybė nuo to visiškai nesikeičia. Kamuolys greitai vaikšto nuo vieno žaidėjo prie kito, galų gale surasdamas sau poilsį vartų tinkle. O po to ir vėl viskas iš naujo...“.

„Ekrano“ trenerių įspūdžiai iš pirmų dviejų dienų: „Ekrano“ treneris iš arti pamatė, kodėl „Barcelona“ klubas dominuoja pasaulyje