Už panaudotas lėšas turėtų atsiskaityti
Maždaug 10 mln. litų per metus – dėl tokios sumos Seime susikibo nuo valstybės biudžeto nepriklausomais finansavimo šaltiniais besididžiuojantis LTOK ir olimpinį komitetą „atskira respublika“, kurios sienų nepajėgia peržengti net Valstybės kontrolė, vadinantys parlamentarai.
Pagrindinis LTOK pajamų šaltinis šiuo metu yra šimtamilijoninę apyvartą turinti stambiausia šalyje loterijų bendrovė „Olifėja”. Remiantis galiojančiais įstatymais, loterijų organizatoriai privalo 8 proc. išplatintų bilietų nominalios vertės skirti labdarai ar paramai, o liūto dalį šios sumos „Olifėja“ atseikėja kūno kultūros ir sporto organizacijoms.
Tačiau Seimo narys Ligitas Kernagis siūlo panaikinti loterijų organizatoriams prievolę skirti 8 proc. bilietų apyvartos paramai ir atitinkama dalimi – nuo 5 iki 13 proc. – padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą. Kitaip tariant, įgyvendinus pateiktas įstatymų pataisas, maždaug 10 mln. litų loterijų organizatoriai kasmet skirtų ne tiesiogiai šalies olimpiniam judėjimui ir sportui, o pervestų į valstybės biudžetą.
Kartu Seime įregistruotas grupės parlamentarų pasiūlymas nuo 10 iki 30 proc. padidinti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) įplaukas iš loterijų ir lošimų mokesčio bei įstatyme nustatyti, kad 35 proc. KKSRF lėšų kasmet būtų skiriama olimpinių programų įgyvendinimui.
Seimo narių skaičiavimu, dėl tokios korekcijos šalies olimpinis judėjimas finansinio nuostolio nepatirtų, bet LTOK nebegautų pinigų tiesiogiai iš „Olifėjos“ paramos forma, o turėtų rengti projektus ir atsiskaityti už jų įgyvendinimą lėšas skirstančiai KKSRF tarybai, kurios pirmininkas yra Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.
„Privati bendrovė, kuri skiria pinigus ar materialias vertybes paramai, turi visas sąlygas veikti neskaidriai. Turėjome neoficialių duomenų, kad tai vyksta, bet nepagautas – ne vagis. Geriausiai būtų, jei visą šį reikalą administruotų valstybė – tuomet skaidrumo tikrai būtų daugiau“, – DELFI įstatymų pataisų motyvus aiškino L. Kernagis.
1992 metais UAB „Olifėja“ įkūręs LTOK yra ir didžiausias bendrovės akcininkas, valdantis 51 proc. akcijų.
Olimpiniais metais tvarkos greičiausiai dar nekeis
Seimas po pateikimo pritarė siūlomoms pataisoms, tačiau jų priėmimas įstrigo. Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija nusprendė projektų svarstyme daryti pertrauką iki pavasario sesijos.
Palaukti bent iki Londono olimpinių žaidynių parlamentarus ragino posėdyje dalyvavęs LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, pasak kurio, olimpiniai metai – netinkamas metas eksperimentams.
A. Poviliūnas atkreipė Seimo narių dėmesį ir į bankrutuojančiame „Snoro“ banke pradingusius 7 mln. litų, kuriuos LTOK taupė dalyvavimui olimpinėse žaidynėse.
„Padarėme klaidą padėdami pinigus į „Snorą“ – jei dar atims tuos 8 procentus, galėsime tik kaip kokie iš Burkina Faso nuvažiuoti į Londoną, parodyti savo vėliavą ir grįžti atgal“, – parlamentarus graudeno LTOK vadovas.
Seimo narys Andrius Mazuronis, kuris yra ir Audito komiteto narys, A. Poviliūnui replikavo, kad, priėmus įstatymų pataisas, LTOK tenkanti paramos suma nesumažėtų, tik būtų skiriama per KKSRF.
„Šia pataisa siekiama skaidrumo ir aiškumo, nes LTOK dabar yra kaip atskira respublika – niekas negali patikrinti, kaip naudojamos lėšos. Jei pinigai bus skiriami per KKSRF, bus galima atlikti ir auditą“, – dėstė A. Mazuronis.
A. Poviliūnas atkirto, kad, įgyvendinus naują finansavimo modelį, LTOK prarastų ypatingą savo statusą – esą pasaulyje tik Lietuvos, JAV ir Italijos olimpiniai komitetai yra nepriklausomi nuo paramos iš valstybės biudžeto.
„Mūsų uždavinys – būti kiek įmanoma savarankiškesniems. Ne pirmą kartą man tenka gintis nuo tokių siūlymų. Nesame „Šaraškino kontora“ – mus jau daugybę kartų tikrino įvairios institucijos.
Savo loterijų bendrovę mes kūrėme nuo nulio ir mums tai pavyko, nors valstybinė loterija bankrutavo. Nereikia visko velti į krūvą ir sakyti, kad kažkas su loterijomis yra blogai. Juk tai mūsų uždirbti pinigai – kodėl turėtume jų prašyti iš KKSRF? Verčiau sukurkite mechanizmą, ir mes už juos atsiskaitysime ar jums, ar Valstybės kontrolei, ar dar kam nors“, – kalbėjo LTOK prezidentas.
Galiausiai Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė Žilvino Šilgalio siūlymui atidėti pataisų svarstymą iki pavasario ir numatyti, kad nauja tvarka neįsigalios anksčiau 2013 metų pradžios.
