Jubiliatas džiaugiasi, kad jau šeši mokyklos lengvaatlečiai įvykdė Londono olimpinių žaidynių normatyvus, ir viliasi, jog jų gretos pagausės dar dviem-trim sportininkais.
Olimpiniai kelialapiai – puikios dovanos jubiliejų švenčiančiam direktoriui, nes Pekino olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik viena mokyklos auklėtinė Viktorija Žemaitytė. Savo gimtadienio Vaclovas nesureikšmina ir sako, kad save laiko filosofu. „Jubiliejai – tai nerimti vaikų žaidimai. Jei kas nors ateis manęs pasveikinti – bus gerai, nepasveikins – per daug neišgyvensiu. Puošnios puotos tikrai nerengsiu, nematau jokios prasmės“, – sako jubiliatas.
POTENCIALAS. V. Kidykas ištisas valandas gali kalbėti apie savo vadovaujamą kolektyvą. Jis – tikrai pajėgus, turi didelių galimybių, sportininkai pasiekia gerų rezultatų. Mokykloje lengvaatlečius ugdo 36 treneriai, tačiau mokyklos direktorius sako, kad ne visi jie rimtai žiūri į darbą.
„Man reikėtų būti truputį griežtesniam, tačiau optimizmą kelia tai, kad savo darbe matau rezervų“, – sako Vaclovas.
Šiemečiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate dalyvavo šeši „Vilties“ lengvaatlečiai, tačiau jų startais mokyklos direktorius liko nepatenkintas. Jis buvo įsitikinęs, kad realiai dėl medalio galėjo kovoti daugiakovininkė Austra Skujytė, tačiau ji pasirodė prasčiau, nei leido galimybės.
OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS. Paklaustas apie savo 50-metį, V. Kidykas tik šypteli ir sako, kad jam dar tiek nėra, jis vis dar jaunas: „Jubiliejus į duris pasibels spalio 17 d., tada ir pasensiu“, – tarsteli.
Jis – savotiškas rekordininkas, dalyvavo net ketveriose olimpinėse žaidynėse. „Kiekvienos olimpinės žaidynės yra nepakartojamos ir prasmingos. Tačiau labiausiai įsimintina buvo Barselonos olimpiada, kai Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmą kartą galėjome atstovauti savo šaliai. Buvo apėmęs neapsakomas jausmas, didžiulė euforija ir noras pasirodyti kuo geriau. Stadione per iškilmingą žaidynių atidarymą ėjome su savo trispalve. Tai tiesiog žodžiais nenusakomas potyris“, – prisimena Vaclovas.
Jam dar ir šiandien prieš akis sportinės kovos. Didžiulį įspūdį darė ir Atlantos, ir Sidnėjaus olimpinės žaidynės. „Nieko nėra brangesnio už laisvę, nes visą laiką iki tol buvome laikomi ne lietuviais, o rusais. Kai bandydavau sakyti, kad esu lietuvis, niekas manęs neklausydavo“, – pasakoja 20 metų didžiajam sportui skyręs Vaclovas.
Jubiliatas savęs nelaiko dideliu talentu, o tik eiliniu žmogumi, Dievo apdovanotu tam tikromis greičio savybėmis. Šiandien jis pripažįsta, kad diską galėjo daug toliau numesti, tačiau labiau atsiskleisti neleido pačioje pradžioje sulaužyta metimo technika. 1986 m., kai svėrė vos 99 kg, Vaclovas diską numetė 66 m, o tai sunkiai įsivaizduojama. Paprastai metikai sveria 115–130 kilogramų.
Sportininkui buvo pasakyta, kad jis numeta per mažai, todėl reikia keisti metimo techniką. „Šiandien pats esu treneris ir manau, kad, nekeitus ir negadinus technikos, o tiesiog padidinus jėgą bent 10 kg, diskas tikrai galėjo skrieti toliau nei 70 metrų. Tačiau gyvenimas prabėgo, nieko nesugrąžinsi. O metikų rezultatai nelabai keičiasi. Per pasaulio čempionatą 66 m garantuotų trečią vietą“, – svarsto Vaclovas.
Šiemet per pajėgiausių Lietuvos disko metikų veteranų varžybas matėme rungtyniaujantį ir V. Kidyką. Tačiau ilgesniam laikui sugrįžti į metimo sektorių ir dažniau pasitreniruoti mokyklos direktoriui nėra kada. Šįkart Vilniuje jam buvo didelis malonumas matyti savo senus bendražygius. „Tai labai malonios ir gražios varžybos, būtinai reikia, kad jos ir toliau gyvuotų. Tačiau varžyboms reikia pasirengti, nes be treniruočių gali gauti traumą. Amžius vis dėlto daro savo“, – sako Vaclovas.
NUOSKAUDA. Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas taip pat dirba treneriu, jo grupėje treniruojasi talentingas pasaulio jaunimo čempionas Andrius Gudžius. Sportininkas ilgai gydėsi traumą, tačiau dabar vėl stojasi ant kojų. V. Kidykas teigia, kad trauma, nors ir baigta gydyti, sportininką neigiamai paveikė psichologiškai.
„Jaučiu šiokią tokią nuoskaudą. Kai Andrius tapo pasaulio čempionu jaunimo iki 20 m. grupėje, iš Vyriausybės negavo nė cento, o 19-mečiams krepšininkams, tapus pasaulio čempionais, Vyriausybė jiems skyrė 150 tūkst. litų premiją. Mes, lietuviai, save laikome krikščioniška šalimi, o toks mūsų valstybės vadovų elgesys nepaprastai nuvilia, tai lyg bandymas žlugdyti individualaus sporto šakas“, – kalbėjo „Vilties“ mokyklos direktorius.
LAISVALAIKIS. Ne tik diskas V. Kidyko didelė aistra ir širdies šauksmas. Jaunystėje jis rašė eilėraščius, dabar taip pat labai mėgsta poeziją ir Antikos laikų filosofų knygas. Europos čempionato medalio laimėtojui filosofija – lyg matematika. „Filosofinės knygos man teikia daug stiprybės, padeda gyventi, spręsti sudėtingus klausimus. Filosofija nieko kito nenagrinėja – tik žmogaus elgesio taisykles ir pagrindus“, – sako jubiliatas.
Laisvomis dienomis Vaclovas daug laiko praleidžia prie statomo savo namo. Norisi paskraidyti ir su mėgstamais parasparniais, bet šiemet tam labai nepalankūs orai, vasara ypač permaininga. Gimtuvininkas primiršo eilėraščius. Lieka žvejyba, kurią tiesiog dievina, bet vėl – nėra laiko.
„Vilties“ mokyklos direktorius kiek apgailestauja, kad nė viena jo atžala nepasirinko lengvosios atletikos. Abi didesnį dėmesį skyrė mokslui. Sūnus Karolis baigė Glazgo universitetą, kur studijavo aviacijos mechaniką, ir trečius metus dirba Londone, o duktė Eglė baigė Kūno kultūros akademijos magistrantūrą ir žada mokslus tęsti įstojusi į doktorantūrą.
Gyvenimo etapai
V. Kidykas gimė 1961 m. spalio 17 d. Kretingalėje, Klaipėdos r. 1996 m. baigė Kūno kultūros institutą. Pirmasis treneris – klaipėdietis Jonas Mažeika, o nuo 1980 m. – kauniečiai Nijolė ir Rimantas Plungės.
Ketverių olimpinių žaidynių dalyvis. Seule užėmė 13-ąją (60,88), Barselonoje – 15-ąją (59,96), Atlantoje – 8-ąją (62,78) ir Sidnėjuje – 30-ąją (58,96) vietas. Per pasaulio čempionatus svariausias laimėjimas – 1999 m. Sevilijoje užimta penktoji vieta.
Pasaulio studentų universiadų (1985 ir 1987) sidabro medalio laimėtojas. Septynis kartus Lietuvos čempionas (1989–1990, 1992–1993, 1995, 1997 ir 1999) ir rekordininkas (1985 m. – 67,34 m). Tris kartus SSRS uždarų patalpų čempionas (1985, 1988 ir 1990). 1986 m. Europos čempionato bronzos medalio laimėtojas, tarptautinių brolių Znamenskių memorialo laimėtojas. Asmeninis V. Kidyko rekordas – 68,44 metro.
1996–2001 m. Kauno „Vilties“ lengvosios atletikos mokyklos treneris, nuo 2001 m. – mokyklos direktorius.
