Rugsėjo 22 dieną pradėję keliauti žygeiviai per keturias dienas nužingsniavo beveik 100 km pajūrio ruožą - nuo Latvijos sienos iki Rusijos sienos.
"Tiesiog pasaulinę širdies dieną, kuri minima paskutinį rugsėjo sekmadienį, norime pažymėti judėdami, vaikščiodami, kvėpuodami grynu oru ir grožėdamiesi Lietuvos pajūriu, kuris yra nuostabus. Tai tampa tradicija, tikimės, ją pratęsti kitais metais, - sako šiaurietiškojo ėjimo instruktorius Arūnas Milkus. - Pernai žygyje dalyvavo 17 žmonių, tuo tarpu šiemet turėjome net 40. Žinant, kad nebuvo ypatingos reklamos, manau, kad susirinko pakankamai nemažai. Draugai kvietė draugus, stengėmės, kad kompanija vieni kitus pažinotų, būtų linksma ir smagu".
A. Milkus padėkojo Neringos miesto savivaldybei ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai už suteiktą leidimą eiti Naglių gamtos rezervatu besidriekiančia pakrante.
"Anksčiau tekdavo šį ruožą apeiti, o dabar turėjome galimybę pražingsniuoti visu Lietuvos pajūriu", - džiaugėsi A. Milkus.
Instruktorius džiaugėsi oro sąlygomis, kurios viso žygio metu beveik buvo idealios: "Pirmą dieną buvo šiek tiek priešpriešinio vėjuko, šiek tiek lietaus, o kitomis dienomis švietė saulė, oras buvo kaip užsakytas. Tiesa, tą blogą pirmosios dienos orą kompensavo daugybė jėgos aitvarų, kuriuos matėme tarp Šventosios ir Palangos. Vaizdas buvo nuostabus."
Antrą kartą žygyje dalyvavusi Klaipėdos universiteto kūno kultūros katedros vedėja, socialinių mokslų daktarė Zina Birontienė neslėpė, kad net jai, klaipėdietei, pajūris pateikė staigmenų.
"Labai mėgstu jūrą, žinau kai kuriuos atstumus nuo iki, bet buvo labai įdomu eiti nuo sienos iki sienos, savo žingsniais pažinti iki tol nežinotą ruožą. Grynas oras, krūvis nebuvo intensyvus, smagi kompanija - įspūdžiai patys geriausi", - sakė Z. Birontienė.
Taip pat antrą kartą pajūriu ėjęs verslininkas Gintaras Kaukėnas pastebėjo, kad Lietuvoje šiuo metu trūksta instruktorių, gebančių išmokyti žmones šiaurietiškojo ėjimo technikos.
"Daugelis žmonių tikrai neina taip, kaip turėtų. Žmonės žino apie ėjimo naudą, bet kaip tai daryti - dar ne", - sakė žygio dalyvis.
Vyras pripažino, kad su mielu noru ir kitais metais ryžtųsi tokiai avantiūrai: "Išliejome šiek tiek prakaito, bet pasiekėme ką turėjome pasiekti. Šiek tiek kojas skauda, bet tai yra normalu."
