Į akademijos auditorijas sugrįžo treneriai, teisėjai, sporto mokytojai, kurie čia gilina savo žinias įvairiuose kursuose ir mokymuose.
Penktus mokslo metus pradedanti Nacionalinė futbolo akademija jau drąsiai gali didžiuotis savo pasiekimais. Ne tik tik kaip prestižinė jaunų, talentingų futbolininkų mokykla vertinama visoje Europoje, bet ir kaip šalies futbolo techninis vystymo centras.
Akademijos vadovai nesureikšmina savo darbo ir teigia, jog nuo Akademijos įkūrimo neretai teko mokytis iš savo klaidų, tačiau šiandien jau pasiektas stabilumas ir galima galvoti apie plėtrą į regionus, o didžiausiu įvertinimu laiko sunkiausiai užsitarnautą pripažinimą – pasitikėjimą Lietuvos sporto bendruomenėje.
Oficiali Lietuvos futbolo federacijos svetainė LFF.lt kalbėjosi su Nacionalinės futbolo akademijos direktoriumi Raimondu Statkevičiumi.
- Kaip vertinate šiuos ketverius Akademijos veiklos metus?
- Galėtume juos suskirstyti į keturis pagrindinius etapus. Pradžioje buvo ieškojimų metas – tiek informacijos kaip dirbti, kokį modelį pasirinkti, tiek jaunų, gabių futbolininkų atranka ir pritraukimas į akademiją.
Antrame etape tikrinome kelius, kuriais geriausiai eiti – klydome ir mokėmės iš savo klaidų. Trečiajame etape jau galime kalbėti apie veiklos stabilumą. Dabar pereiname į ketvirtąjį – naujų planų ir plėtros.
- Užsiminėte apie modelio paieškas, rėmėtės užsienio patirtimi, ar kūrėte viską nuo nulio?
- Analizavome geriausius Europos pavyzdžius ir diegėme juos mūsų akademijoje. Toli gražu ne viskas prigijo, juk kiekviena šalis turi savo specifiką ir unikalias sąlygas. Daugelyje šalių panašias akademijas turi klubai, kurie suinteresuoti talentų paieška ir jų ugdymu. Lietuvoje į šios funkcijos atlikimą kol kas daugiausiai investuoja Lietuvos futbolo federacija.
Galiu pasakyti, jog dabartinis jaunųjų futbolininkų ugdymo modelis yra artimiausias prancūziškam: šešių dienų darbo savaitė (penkios dienos treniruočių ir vienerios rungtynės) ir viena diena poilsiui. Vaikai visą laiką gyvena akademijoje, o mokykloje jiems sudėliotas toks pamokų tvarkaraštis, kad galėtų treniruotis du kartus per dieną. Akademijoje vyksta tiek bendri, tiek individualūs užsiėmimai. Jaunuoliais rūpinasi kvalifikuoti treneriai, medikai, auklėtojai.
- Pradedate penktą sezoną – ką įvardintumėte kaip didžiausią Akademijos pasiekimą?
- Pripažinimą. Visų pirma, esame vertinami Europos klubų ir akademijų. Bendradarbiaujame, keičiamės patirtimi, treneriais su Italijos, Anglijos, Škotijos, Vokietijos bei kitų šalių jaunuosius futbolininkus rengiančiomis organizacijomis. Penki mūsų Akademijos auklėtiniai jau išvykę ir turi sutartis su stipriais Europos klubais, kiti nuolat kviečiami į stažuotes, peržiūras. Tikimės, jog mūsų vaikai geruose klubuose tobulės ir ateityje reikšmingai papildys Lietuvos nacionalinę rinktinę.
Tačiau ypatingai malonus pripažinimas Lietuvoje. Pradžioje į mus daugelis žiūrėjo atsargiai, o dabar esame reikalingi ne tik futbolo bendruomenei, bet ir kitų sporto šakų atstovams. Teniso, rankinio, ledo ritulio, lengvosios atletikos bei kitų šakų atstovai važiuoja pas mus ir klausia, nuo ko pradėti, ir kaip šį Akademijos modelį pritaikyti pas save. Kol kas esame vieninteliai, turintys tokią jaunųjų talentų ugdymo sistemą, ir mielai patirtimi dalinamės su kitais.
- Akademijos veikla neapsiriboja vien jaunųjų futbolo talentų ugdymu?
- Tai viena iš veiklos sričių, nuo kurios pradėjome. Vėliau pamatėme, jog siekiant rezultato būtina pradėti įtakoti futbolininkų rengimą nuo mažumės. Mūsų akademija skirta meistriškumui vystyti - tai jau aukščiausias laiptelis jauno futbolininko rengimo procese. Tam, kad jis pasiektų tą laiptelį, ir galėtų pasiimti viską, ką mes galime duoti, turi būti tvirtas pagrindas.
Todėl pradėjome rengti mokymus treneriams, sporto mokytojams, leisti metodinę medžiagą įvairaus amžiaus vaikų ugdymui. Šiais metais startavome su nauja talentų programa – važinėjame po Lietuvą ir testuojame 10-12 amžiaus vaikus. Gabiausiems sudarysime individualias treniruočių programas, teiksime metodinius pasiūlymus jų treneriams.
Be to, turime vieną geriausių sporto bazių regione. Čia futbolą žaidžią ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai, treniruojasi vaikai, vyksta daug masinio futbolo ir miesto renginių.
- Ar viena Nacionalinė futbolo akademija pajėgi aprėpti visas šias futbolo vystymo sritis?
- Tikrai ne. Šiandien jau esame pasiekę tam tikrą ribą. Nesame pajėgūs priimti ir visų talentingų jaunuolių, dalį jų prarandame.
Kuriant mūsų akademiją buvo planuojama turėti dar bent penkias regionines. Ekonominis sunkmetis pristabdė šiuos planus, tačiau dabar vėl planuojame prie jų grįžti.
Kalbamės su jau veikiančiomis sporto mokyklomis Panevėžyje ir Šiauliuose. Jei čia bus sukurta reikiama techninė bazė, prisidės vietos klubai bei savivalda, LFF yra pasirengusi įkurti regioninius akademijos centrus, kurie dirbtų pagal mūsų parengtą metodiką.
Šios regioninės akademijos turėtų butų laiptelis prieš jaunuoliams ateinant į Nacionalinę akademiją.
Taip pat labai tikiuosi, kad vaikų ir jaunimo futbolui dar didesnį dėmesį skirs šalies klubai. Tai turi būti viso futbolo vystymo pagrindas kaip ir yra geriausiose futbolo šalyse.
- Ką turite galvoje?
- Pavyzdžiui, Anglijos futbolo klubas, „Sunderland“ kuriame neseniai viešėjau. Čia įkurtoje akademijoje vaikai sportuoja nuo mažiausiųjų iki suaugusių. Didžiausias sportuojančių skaičius yra mažiausioje amžiaus grupėje, vėliau iš jos atrenkami labiau talentingi vaikai, kurie pradedami kreipti link profesionalaus sporto – kiti tiesiog toliau sportuoja laisvalaikiu. Taip formuojamos U-9, U-10 ir kitos komandos. Vaikai stebimi visame procese. Galiausiai gabiausi patenka į taip vadinamą elito komandą, iš kurios vėliau kelias veda į pagrindinę, kuri šiuo metu rungtyniauja Anglijos „Premier“ lygoje.
Panašus modelis numatytas Lietuvos futbolo strategijoje 2010–2020 metams. Labai tikiuosi, kad artimiausiu metu jis bus pradėtas diegti visuose klubuose. Pradžią jau matome Gargždų „Bangoje“, Vilniaus „Žalgiryje“ ir Marijampolės „Sūduvoje“.
- Planų daug, o kada galime tikėtis rezultatų futbolo aikštėje - juk jaunimo rinktinės sudaromos Akademijos auklėtinių pagrindu?
- Pirmus individualius rezultatus jau matome: Lukas Lidakevičius atstovauja „Barnsley“, o Deimantas Petravičius „Notingham Forest“ klubams Anglijoje, Aurimas Vilkaitis yra Romos „Lazio“ ir Edvinas Girdvainis „Calcio Padova“ klubuose Italijoje, Martynas Dapkus - „Maccabi Haifa“ Izraelyje. Tikimės, kad šiose komandose jie sparčiai tobulės ir grįžę į Lietuvą pastiprins nacionalinę rinktinę.
Kolektyvinių rezultatų dar reiks luktelėti. Europos šalių praktika rodo, jog tokių akademijų pirmieji rezultatai pasimato po 10 metų – esame pusiaukelėje.
- Šiuo metu nacionalinė rinktinė pribrendo kartų kaitai. Ar realu, kad Akademijos auklėtiniai bus ta nauja „auksinė“ karta?
- Taip, mūsų rinktinėje bręsta šie pokyčiai. Senbuviai joje žaidžia apie dešimtmetį – tai labai daug. Kasmet į rinktinę turėtų įsilieti po 2-3 jaunus žaidėjus, kurie mokytųsi ir perimtų senbuvių vaidmenį. Pas mus yra tokie žaidėjai, tačiau jie dar labai jauni.
Deja, turime „duobę“ – dar neužaugo futbolininkų karta, kurią palaipsniui galėtume įlieti į nacionalinę rinktinę. Turime beveik „tuščią“ dešimtmetį. Todėl situacija tokia, jog jaunimas dar negali pilnai perimti jau nueinančios kartos vaidmens.
Aišku, yra Europoje pavyzdžių, kai daromi kardinalūs pokyčiai ir nacionalinė rinktinė formuojama tik iš jaunimo. Taip, pavyzdžiui, padarė Slovakai. Tačiau, čia daug priklauso nuo rinktinės trenerio. Jeigu jis prisiimtų tokią atsakomybę – viskas įmanoma.
Kalbant apie akademijos auklėtinius, jiems dabar nuo 15 iki 17 metų. Jau dabar po vieną karts nuo karto įtraukiame į rinktinės treniruočių stovyklas. Tai jiems suteikia didžiulį stimulą tobulėti. Tačiau jie dar labai jauni. Vis dėlto, jeigu rinktinės treneris ryšis formuoti nacionalinę rinktinę jaunimo pagrindu – akademikai po penkerių metų į ją tikrai galėtų įsilieti.
- Koks artimiausias iššūkis laukia Akademijos?
- Visų pirma - 2013 metų Europos jaunimo (U-19) futbolo čempionato finalinis etapas, kuris vyks Lietuvoje. Pasirengimas jam jau prasidėjęs. Stengsimės, kad mūsų jaunimas garbingai pasirodytų tarp stipriausių senojo žemyno komandų.
Taip pat, kaip ir minėjau, koncentruosimės ties plėtra į regionus. Tolimesnis futbolo vystymas ir rezultatai be regioninių akademijų ir klubų indėlio sunkiai įsivaizduojamas.
