LKKA Individualių sporto šakų katedros vedėjas prof. Aleksas Stanislovaitis sako, kad sportinis kelias nėra ilgas, todėl sportininkai galvoja apie ateitį.
„Austra geriausiais vertinimais baigė studijas, liko tik apginti magistro tezes. Net neabejoju, kad baigusi sportinę karjerą ji bus puiki trenerė. Austra domisi naujausiais moksliniais tyrimais, trenerių rengimo subtilybėmis, tikiu, kad ateityje užaugins ne vieną gerą sportininką“, - sakė prof. A. Stanislovaitis.
Pastaraisiais metais vis daugiau sportininkų pasirenka treniravimo sistemų studijų programą. Čia ugdomi pasaulio, Europos, šalies čempionai. Magistrantūros studijas Akademijoje baigė olimpinis, pasaulio ir Europos čempionas Virgilijus Alekna, kylančios lengvosios atletikos žvaigždės Viktorija Žemaitytė, Sonata Tamošaitytė, Rytis Sakalauskas ir kt.
Gautas žinias sėkmingai pritaiko ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fizinio rengimo treneris Evaldas Kondratavičius.
„Pasaulio sporto universitetų reitinge užimame antrą vietą. Akademijos rektorato strateginiai sprendimai pasiteisina“,- teigė LKKA Individualių sporto šakų katedros vedėjas prof. A. Stanislovaitis.
Pateikiame pokalbį su būsima LKKA treniravimo sistemų magistre A. Skujyte.
- Esate garsi sportininkė, iššūkių netrūko olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose. Kodėl nusprendėte siekti LKKA magistro laipsnio?
- Savo ateitį sieju su trenerio darbu, jau po 2012 metų Londono olimpinių žaidynių galvosiu ar tęsti sportinę karjerą. Pasirinkau studijas Akademijoje, nes labiausiai galėjo patenkinti mano lūkesčius. Čia gera infrastruktūra, geri dėstytojai, kurie yra ir profesionalūs treneriai. Dveji metai prabėgo greitai, be to pavyko suderinti studijas ir sporto varžybas. Tai - labai svarbu.
- Birželio viduryje pristatysite magistro darbą. Apie ką rašėte? Kas buvo darbo vadovas?
- Darbas siejasi su mano sportine veikla - „A. Skujytės ir pajėgiausių pasaulio septynkovininkių rezultatų kaitos ir treniruočių technologijų analizė“. Mano darbo vadovė LKKA dėstytoja dr. Jūratė Stanislovaitienė padėjo patarimais, vertinimais ir kritinėmis įžvalgomis. Esu jai už tai labai dėkinga.
Darbe gilinausi kaip keitėsi septynkovės rezultatai nuo 1983 iki 2009 metų. Analizavau savo ir pasaulio septynkovininkių rezultatų kaitą amžiaus aspektu bei olimpinio ciklo metu. Lyginau savo ir pajėgiausių pasaulio septynkovininkių treniruočių metu atliktus metinius krūvius: gilinausi, kiek jie treniruočių atlieka ir varžybų dalyvauja, kokioms rungtims skiria daugiausia dėmesio.
Kokį skaičių atlieka šuolių bei pratimų su pasunkinimais. Taip pat vienas iš mano darbo uždavinių buvo palyginti savo pačios atliktus krūvius ruošiantis 2004 metų pasaulio ir 2011 metų Europos lengvosios uždarų patalpų čempionatams.
- Kas buvo sunkiausia?
- Nustebau, kad net anglų kalba apie septynkovės rungtį trūksta literatūros. Šia tema nedaug rašyta ir Lietuvoje. Kelias knygas radau rusiškai, bet terminus išversti buvo sunkoka. Lengviau angliškai (šypsosi).
Išsamiai perskaičiau V. Aleknos magistro tezes, juk jis taip pat LKKA magistras, o ir darbai mūsų panašūs. V. Alekna išsamiai analizavo disko metikus, aš – septynkovininkes. Nelengva buvo rašyti ir todėl, kad tai mano pirmos mokslinės tezės. 2003 metų baigiau Kanzaso valstijos (JAV) universitetą, ten bakalauro darbo nereikėjo rašyti, tik išlaikyti egzaminus. Po šešerių metų nebuvo lengva grįžti į aukštąją mokyklą.
- Kaip savo tezes pritaikysite sportinėje karjeroje? O gal tik po kelerių metų, kai imsitės trenerės darbo?
- Įdomu buvo palyginti savo ir kitų sportininkių treniruočių ir varžybų krūvius. Tyrimas atskleidė ir pasirengimo trūkumus, ką reiktų keisti ir tobulinti.
Jei ateityje dirbsiu trenere - nemažai žinių galėsiu panaudoti, nors tai tik pradžia. Gilintis dar reikia į daugelį aspektų, tačiau kaip sportininkė, patirties turiu nemažai, norėčiau ją perduoti ateinančiai lengvaatlečių kartai.
- Kodėl pasirinkote studijas LKKA?
- Net neabejoju, kad čia gerai rengia trenerius. Akademijoje dirba ilgametę patirtį turintys dėstytojai, kurie ne tik perteikia savo sukauptas žinias, bet ir skatina mąstyti, domėtis ir ieškoti informacijos naujų mokslinių straipsnių šaltiniuose.
Man studijos buvo labai naudingos, jas pritaikysiu ir ruošdamasi bei dalyvaudama varžybose. Mokslas nuolat tobulėja, nemažai atrandama mano srityje, todėl suprantu, kad dirbdama trenere nuolat turėsiu gilintis ir į mokslo naujienas. Nors šiuo metu į doktorantūrą stoti neplanuoju, bet kas žino, gal magistrantūra ir nebus galutinė mano stotelė.
