Per dvejus metus nuo 2002 metų žaidynių žiemos sporte neįvyko jokių ženklių postūmių į priekį, o vienintele sportininke su perspektyva išliko visaginietė Irina Terentjeva, tačiau šį sezoną dėl pereinamojo amžiaus ji neįvykdė planuotų rezultatų.
Apie tai kalbėta trečiadienį Utenos rajono savivaldybėje surengtame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto išplėstiniame posėdyje, skirtame žiemos sporto šakų padėties analizei.
"Dvejus metus vyko stumdymasis, todėl tik dabar pradedame kalbėtis," - situaciją apibūdino Didelio meistriškumo sportininkų rengimo darbo grupės vadovas Algirdas Raslanas. - "Programos buvo netobulos, valdymas neefektyvus".
Dėl to, siekiant efektyvesnio darbo ir situacijos valdymo, rengiantis Turino olimpiadai, bus pereinama prie to paties kolektyvinio sportininkų rengimo modelio, kuris taikomas vasaros sporto šakose. Ypač svarbus vaidmuo jame teks sporto mokslininkams ir medikams, kurie iki šiol su žiemos sporto šakomis ryšius palaikydavo tik epizodiškai.
"Menkas žiemos sporto šakų populiarumas, dideli krūviai ir brangus inventorius neskatina jaunimo rinktis žiemos sporto šakas, todėl atranka labai menka," - sakė A. Raslanas. - "O pasaulyje konkurencija vis didėja, todėl 40-50 vietas jau galima laikyti neblogomis pozicijomis."
Nagrinėdamas atskirų sporto šakų rezultatus, jis pažymėjo, jog dalinai menkus rezultatus lėmė nedidelis finansavimas, nes trūksta lėšų ir parengiamosioms stovykloms prieš sezoną, ir tarptautinėms varžyboms.
Tačiau LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas nėra linkęs viską "versti" tik finansams.
"Susidaro tarsi užburtas ratas - nėra pinigų, nėra ir rezultatų, tačiau gal trūksta dar kažko?" - klausė jis, ragindamas priimti kokį nors sprendimą, kad viskas pajudėtų į priekį.
Vilniaus sporto medicinos centro vadovas Edmundas Švedas pabrėžė, jog tik sveiki sportininkai gali siekti aukščiausių rezultatų, todėl geriausiems žiemos sporto atletams būtina atidesnė medikų priežiūra ir atitinkamos atsigavimo po krūvių priemonės.
"Per mažai juos matome," - sakė gydytojas, akcentavęs, jog dauguma vasaros sportininkų jau įprato po sezono "susitvarkyti sveikatą", pašalinant nedidelius negalavimus, kurie kamuoja sezono metu.
Diskutuojant dėl konkrečių sportininkų rezultatų, daugiausia dėmesio buvo skirta slidininkės Irinos Terentjevos pasiekimams, kurie buvo žemesni nei laukta - pasaulio jaunimo čempionate užima 20-oji vieta, o pasaulio taurės varžybose - 50-oji. Slidinėjimo federacijos vadovų ir trenerių nuomone, nieko baisaus neįvyko, nes 20-metei sportininkei dabar yra pereinamasis į suaugusiųjų sportą laikotarpis. Treneris Igoris Terentjevas akcentavo, jog savo amžiaus grupėje sprinto varžybose ji visąlaik buvo reitingo penketuke.
Prasčiau nei laukta rungtyniavo ir itin perspektyvia laikyta čiuožėja Gintarė Vostrecovaitė, kuri nustojo tobulėjusi. Akis itin bado palyginimas su vengre, kuriai mūsiškė buvo lygiavertė varžovė dar pernai Europos jaunimo olimpiniame festivalyje. Šiemet jas Europos čempionate skyrė net 20 pozicijų. Suprasdama, kad Lietuvoje čiuožėjai neturi galimybių tobulėti dėl nepakankamos trenerių kvalifikacijos ir ledo deficito, Dailiojo čiuožimo federacija ją ir Aidą Reklį siųs treniruotis pas žinomus trenerius į Maskvą.
Išplėstinis LTOK posėdis buvo surengtas Utenoje, pratęsiant išvažiuojamųjų posėdžių tradiciją ir siekiant paskatinti uteniškius labiau plėtoti žiemos sporto šakas. Beje, šią žiemą greta Utenos esančiuose Sudeikiuose buvo surengtas pirmasis Lietuvos slidinėjimo maratonas, kuris žada tapti tradiciniu, o geriausia rajono slidininkė Auksė Dervinytė yra olimpinio rezervo sąraše.