„Padengtas vienas didžiausių tarptautinių įsiskolinimų, pasiektas didesnis biudžeto finansavimas, pradėtas ekspertinis paraiškų Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui vertinimas, pertvarkius įstaigos struktūrą geriau pasirengta įgyvendinti Seime baigiamą priimti Kūno kultūros ir sporto strategiją“, – tokius metų pabaigos darbus įvardina KKSD generalinis direktorius Klemensas Rimšelis.

Per 2010 m. departamentas iš sutaupytų lėšų padengė beveik visą daugiau nei 0,5 mln. litų (150 tūkst. eurų) įskolinimą, susijusį su 2011 m. Europos krepšinio čempionato organizavimu, kuris tęsėsi nuo 2008 metų.

Atsižvelgus į būsimas šio čempionato organizavimo išlaidas bei būtinas numatytas investicijas į sporto bazių plėtrą visoje Lietuvoje, Vyriausybė departamento biudžetą šiems metams padidino 21 proc., t.y. beveik 21 mln. litų (viso departamentui šiais metais pagal Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą skirta 118 mln. 638 tūkst. litų).

Pagal parengtą departamento 2011-2013 m. strateginio veiklos plano projektą, kurį dar turės patvirtinti Vidaus reikalų ministerija, išlaidos numatytos trims programoms – Strateginių sporto šakų, kūno kultūros ir sporto visiems plėtra bei sporto bazių plėtra, olimpinių rinktinių rengimas ir sportininkų sveikatos priežiūra bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimas.

Siekiant vertinimo objektyvumo ir finansavimo skaidrumo, pirmą kartą po to, kai 2007 m. buvo atskirti Kultūros ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondai, patvirtinta 10 ekspertų, kurie vertins ir teiks išvadas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybai dėl paraiškų. Parengti ir tam tikri tvarkų pakeitimai biudžetinių lėšų, skiriamų sportininkams, apskaitos srityje, kuruos ketinama pristatyti dar šį mėnesį.

Stiprinama ir Lietuvos olimpinio sporto centro bazė, siekiant geriau organizuoti olimpiečių pasirengimą. Po ilgų diskusijų šiam centrui nuo šių metų sausio 1 d. perduoda šaudykla, esanti Vilniuje S. Batoro gatvėje, perimta iš Policijos departamento.

Departamente įvykdyti ir struktūriniai pakeitimai. Atsižvelgiant į Vyriausybės reikalavimus įstaigoms skyrius formuoti iš nemažiau kaip penkių pareigybių, rengiami dokumentai apjungti Kūno kultūros strategijos ir Sporto strategijos skyrius, kuriame, kaip ir iki šiol atskiruose skyriuose, dirbs šeši darbuotojai.

Tai buvo padaryta ir siekiant sustiprinti strategijų koordinavimo funkciją – priėmus Seime tvirtinamą Sporto strategiją (šiuo metu jai yra pritarta po svarstymo) departamentas turės užtikrinti jos įgyvendinimą. Šiuo metu taip pat rengiamos konkurso sąlygos minėto skyriaus vadovo pareigybei, kuriose bus numatytas reikalavimas turėti sporto krypties išsilavinimą.

Sugrąžinta archyvaro pareigybė, tvarkanti ir su kūno kultūros ir sporto sistemoje dirbusių asmenų garantijomis susijusius dokumentus. Be to, kadangi Vyriausybės sprendimu departamentas liko įstaiga prie Vyriausybės, turinti ir daugiau nei 200 darbuotojų pavaldžiose įstaigose, joje įsteigtas Vidaus audito skyrius.

Šiuo metu pagal 2010 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintą struktūrą departamento generalinis direktorius turi tik vieną pavaduotoją. Juo kasmetinės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimu paskirtas Vytautas Vainys, turintis trejų metų departamento teisininko patirtį ir penkerių metų – valstybės tarnautojo.

Iki tol buvusių trijų generalinio direktoriaus pavaduotojų pareigybės, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu bei darbo kodeksu, panaikintos. Vienas pavaduotojų, Mykolas Kačkanas, paskirtas Investicijų ir turto valdymo skyrius vedėju, kitiems dviems pavaduotojams, Evaldui Skyriui ir Ritui Vaiginui, pagal jų kompetenciją nebuvo rasta, ką pasiūlyti. Be šių pavaduotojų nė vienas departamento darbuotojas nebuvo atleistas.

Nuo 2010 m. pradžios Vyriausybės sprendimu sumažinus etatų skaičių iki 22, departamente buvo atleisti viešojo administravimo funkcijas atliekantys darbuotojai, bet paliktos generalinio direktoriaus ir trijų jo pavaduotojų pareigybės, t.y. departamente buvo daugiau vadovaujančių pozicijų nei dirbančiųjų.

Tuo metu departamentui buvo pavestos papildomos funkcijos – tiesiogiai spręsti su valstybės investicijomis į sporto infrastruktūrą susijusius klausimus (perduota atsakomybė už arenų Europos krepšinio čempionatui bei kitų sporto objektų statybą), taip pat apskaityti ir administruoti 2010 m. liepos 1 d. įgyvendintos apskričių reformos metu gautą turtą (apie 150 nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė virš 30 mln. litų, daugiau nei 500 orlaivių, lėktuvų, sklandytuvų, keli šimtai šaunamųjų ginklų ir kt.) bei penkias biudžetines įstaigas (apskričių sporto medicinos centrus).

Pavedusi departamentui papildomų funkcijų, Vyriausybė 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu nustatė, jog nuo 2011 m. sausio 1 d. didžiausias leistinas pareigybių (etatų) skaičius departamente yra 31. Šiuo metu, nuo sausio 1 d., de facto užimtų pareigybių yra 26, rašoma KKSD pranešime spaudai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją