„Realiausias galimybes iškovoti medalių turi Simona Krupeckaitė su Gintare Gaivenyte. Labai naudinga mūsų sportininkams buvo treniruočių stovykla aukštikalnėse Terskole, kurioje dalyvavo visa moterų rinktinė ir sprinteris Gediminas Petrauskas. Šią Kabardoje-Balkarijoje esančią vietovę mums pasiūlė sprinterių treneris Dmitrijus Leopoldas, kuris ankstesniais metais, kai dar pats aktyviai sportavo, čia važinėjo treniruotis. Dabartinė stovykla buvo organizuojama siekiant geriau pasirengti Europos čempionatui.
Terskolas mums labai patiko: grynas oras, aukštikalnės, geras maistas – valgėme tik avieną ir jautieną. Dviratininkės numetė po kelis kilogramus svorio. Stovyklos pradžioje buvo 20 laipsnių šilumos, vėliau oras keitėsi, bet didesnės įtakos treniruočių procesui neturėjo. Terskole pagrindinis sportinis gyvenimas vyksta žiemą. Įrengtos slidinėjimo trasos su 16 km nusileidimo trasomis. Jeigu tik bus galimybių, mes ten ateityje stengsimės važiuoti kuo dažniau.
Dabar stovykloje, kurioje dalyvavo dešimt dviratininkų, ugdėme jėgą. Gyvenome 2,3 km virš jūros lygio, treniravomės kiek žemiau, bet kartais dviračiais sportininkės pakildavo dar aukščiau ir po 4 val. mindavo pedalus 3,5 km aukštyje. Buvo galima pakilti dar aukščiau, bet nemažai prisnigo ir nerizikavome. Atradome naują aukštikalnių vietą, kur rudenį nėra daug sniego“, – sako A. Jakimavičius.
– Ką parodė neseniai vykęs Lietuvos dviračių treko čempionatas?
– Mes jam specialiai nesirengėme, treke dviratininkai buvo pasitreniravę vos vieną kartą. Per čempionatą jiems nekėliau jokių užduočių. Po pratybų kalnuose reikia atsigauti mažiausiai keturias ar penkias dienas. Tačiau reikėjo dalyvauti čempionate ir dviratininkės nudžiugino aukštais rezultatais, ypač S. Krupeckaitė ir Vilija Sereikaitė, kurios rungtyniauja skirtingose rungtyse.
Simona – sprinterė, ji pasiekė puikų Lietuvos rekordą, 200 m distanciją įveikė per 11,14 sekundės. Vilija – tempo rungčių atstovė, ji 3 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse šaltokame treke pasiekė aukštą rezultatą (3:32,69). Tai vos ne geriausias jos rezultatas. Praėjusiais metais, kai sportininkė per pasaulio čempionatą iškovojo bronzos medalį, ji nuotolį įveikė per 3:31,9. Abiejų dviratininkių rezultatai labai geri, net baisu, nes iki Europos čempionato dar yra laiko.
Dviratininkės per Lietuvos čempionatą dar tik aklimatizavosi, tačiau stebino dideliais greičiais. Pasitvirtino treniruočių stovykla aukštikalnėse. Tačiau po kalnų paprastai prasideda „duobės“, žiūrėsime, ar laiku surengėme treniruočių stovyklą, ar gerai apskaičiavome tas dienas, kai po aukštikalnių ateina pikas.
Viliuosi, kad viską darėme teisingai, ir dviratininkės per Europos čempionatą turėtų būti pačios geriausios sportinės formos.
– Kas atstovaus šaliai šių metų Europos čempionate?
– Planuojama, kad moterų komandinėse persekiojimo lenktynėse dalyvaus Vilija Sereikaitė, Aušrinė Trebaitė ir Vaida Pikauskaitė. Turime vieną didelę problemą – trūksta vieno mažo treko dviračio. Jį mums žadėjo pagaminti kovą, žadėjo rugsėjį, o jau atėjo ir lapkritis. Dabar žada, kad gruodį dviratis jau bus.
Trijose sprinto rungtyse (sprintas, olimpinis sprintas ir keirinas) dalyvaus S. Krupeckaitė ir G. Gaivenytė. Sunkioje dviračių sporto daugiakovės rungtyje jėgas bandys V. Sereikaitė, kuri neturi didesnės patirties. Trijose rungtyse (500 m hitas, persekiojimo ir vieno rato lenktynės) ji labai stipri, o dviejose (scratch ir grupinės lenktynės) – ne.
Jeigu Viliją išmokytume gerai lenktyniauti grupinėse varžybose, neabejoju, kad per pasaulio ir Europos čempionatus, olimpines žaidynes ji pelnytų medalių. Mes jos specialiai nerengėme rungtyniauti grupinėse varžybose, nes jos specializacija buvo 3 km asmeninės persekiojimo lenktynės.
Tačiau kai ši rungtis buvo išimta iš varžybų programos, Vilija liko be mėgstamos rungties ir dabar tenka persikvalifikuoti į kitą. Per Lietuvos čempionatą ji pasiekė puikų rezultatą ir 200 m sprinto distancijoje – 11,56 sekundės. Dviračių daugiakovės – penkios sunkios rungtys, kurių rezultatai sumuojami. O medalis – tik vienas. Tuo nepatenkinti visų šalių dviratininkai, mes taip pat.
Vyrų rinktinėje – du mūsų sportininkai, du Gediminai – Bagdonas, kuris per Lietuvos čempionatą pelnė net šešis aukso medalius, ir Petrauskas.
– Ar Europos čempionato aukso medalis garantuos dviratininkams teisę dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse?
– Ne, negarantuos. Bus skaičiuojami reitingo taškai, pelnyti per dvejus metus. Įskaitoje – pasaulio ir Europos čempionatai, pasaulio taurės varžybos. Kiek lengvesnė atranka sprinto rungtyse. Dviratininkės treniruojasi atsidavusios, kad tik patektų į olimpines žaidynes. Stengsimės dalyvauti visose ketveriose pasaulio taurės varžybose, kurios prasidės jau gruodį Australijoje.
Varžybos dar bus surengtos Kolumbijoje, Kinijoje ir Anglijoje. Visos šalys gausiai dalyvaus tose varžybose, tad bus nelengva rinkti įskaitinius taškus.
– Tapęs Lietuvos dviračių treko rinktinės vyr. treneriu, dideles viltis siejote su vyrais. Ar jos pasiteisino?
– Ne, nepasiteisino. Nuo vyrų jau traukiuosi, jie nevaldomi, treniruojasi užsienyje. Norint burti rimtą komandą, dviratininkai turi būti valdomi ir būti šalia rinktinės vyr. trenerio. Dabar visi lekia į užsienio klubus, visiems reikia pinigų. Taip dirbdamas niekada nieko neparengsi. Garsusis klaipėdiečių treneris Narsutis Dumbauskas rengė komandą, kai prie jo buvo visi dviratininkai.
Sportininkai turi būti prižiūrimi, reikia matyti, kaip jie treniruojasi, ką daro. Kiekvieną dieną žiūrėti, ar dviratininkai atsigavę, ar ne. Tą patį darysiu ir su moterų rinktine. Šiemet dviratininkėms dar leidau važinėti užsienio klubuose, tačiau tas nepasitvirtino – V. Sereikaitė ir A. Trebaitė dalyvavo keleriose sunkiose plento lenktynėse, tačiau po jų labai sunkiai atsigavo.
– Ar juda į priekį dviračių treko sporto bazės reikalai?
– Klausimai sprendžiami, ta linkme dirbama – žiūrėsime, kaip bus toliau. Iš karto ir Maskva nebuvo pastatyta.
