„Lietuvoje tai buvo paskutinė treniruotė. Nuotaikos – geros, kovingos. Peržiūrėjome ir išanalizavome varžovų žaidimą pagal vaizdo medžiagą. Treniruotėje jaučiamas nuoširdus darbas, vyrai dirba nuosekliai. Varžybos parodys, kokia mūsų sportinė forma.
Visi šiek tiek pavargę po čempionatų savo klubuose, bet turi pakankamai jėgų, kad sezoną sėkmingai baigtume rinktinių lygyje. Mus išvykoje tenkintų teigiamas rezultatas, o apie pralaimėjimą jokiu įvarčių skirtumu net nesvarstau“, – po pratybų sakė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Gintaras Savukynas.
Lietuvos rinktinės senbuvis ir kapitonas Almantas Savonis mano, kad įtampa prieš svarbias rungtynes yra normali sportininko būsena.
„Esame gerai pasirengę, tam buvo beveik dvi savaitės. Nuotaika labai gera, vyrai stipriai sportuoja, treneriams kartais net reikia stabdyti mus įsibėgėjusius. Žodžiu, visi nori (žaisti) ir, manau, viskas yra tvarkoje. Įtampa yra normalu. Man jau 40 metų, tačiau vis tiek jaučiu įtampą prieš kiekvienas rungtynes ir tai yra normalu“, – teigė patyręs komandos vartininkas.
Komandos strategas ir kapitonas rimtai vertina varžovus ir jų aistruolių karštą saviškių palaikymą.
„Norvegai yra stiprus varžovas, bet mūsų tikslas yra patekti į pasaulio čempionatą. O tos dvejos rungtynės ir parodys, kokios kieno yra galimybės. Svarbiausi faktoriai bus atlaikyti tiek varžovų, kurie, mano supratimu, norės mus sutvarkyti kaip galima greičiau, spaudimą ir, aišku, atlaikyti žiūrovų spaudimą. Norvegai moka sirgti“, – perspėjo G. Savukynas.
„Taip, dalį Norvegijos rinktinės žaidėjų pažįstu asmeniškai, tai, be abejo, labai geri rankininkai, kurie rungtyniauja pirmoje Vokietijos „Bundeslygoje“. Žodžiu, yra su kuo pažaisti. Manau norvegai šiek tiek save laiko favoritais, tačiau aš nebūčiau sportininkas, jei varžovo galimybes vertinčiau aukščiau už mūsų. Sakyčiau šansai yra 50 proc. prieš 50 proc. Priklausys nuo dienos, nuo formos ir nuo to, kuri komanda geriau sužais“, – prognozavo vokiečių „HSG Duesseldorf“ klubui atstovaujantis A. Savonis.
„Mums būtų labai svarbu nepadaryti puolime daug klaidų, reikia žaisti disciplinuotai ir greitai grįžti atgal. Jei norvegai nesurengs daug kontratakų, manau, kad (mūsų) šansai tikrai dideli“, – analizavo vartininkas.
Lietuvos ekipos treneris jau apsisprendė, kas iš stovykloje buvusių rankininkų penktadienio ankstų rytą nevažiuos į Norvegiją.
„Taip, iš tų 17 žaidėjų Lietuvoje lieka Robertas Švedas, granitietis, kairiarankis krašto puolėjas. Rinktinę dar galėjo sustiprinti Vaidotas Grosas ir Remigijus Čepulis, bet jie dėl traumų šiame etape negali prisijungti. Šioje sudėtyje turime visus geriausius žmones, kas gali žaisti Lietuvos rinktinėje“, – patikino G. Savukynas.
Federacija: užduotis – pasiekti maksimaliai teigiamą rezultatą
Paskutinę treniruotę stebėjęs Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Edis Urbanavičius aiškiai apibrėžė Lietuvos rinktinei Norvegijoje keliamas užduotis.
„Aš manau, užduotis yra sužaisti kuo geriau, bandyti įveikti varžovą arba pasiekti maksimaliai teigiamą rezultatą. Su tokiomis viltimis ir vykstame. Po keleto treniruočių, kai susirinko visa sudėtis, nuotaikos – optimistinės. Žaidėjai gal po sunkesnės savaitės – bendro fizinio rengimo treniruotės ir draugiškų rungtynių – kiek „sunkoki“, bet sumažinus krūvius vaizdas pasikeitė. Jų optimali fizinė kondicija turėtų būti rungtynėms Norvegijoje.
Tikimės, kad bus teigiamos rungtynės. Ar pergalė, ar „nepergalė“ – tai kitas klausimas. Teigiamas rezultatas toks, kuris nuteiktų mus (atsakomajai) kovai Lietuvoje. Jei rezultatas Norvegijoje bus toks, kuris suteiks vilčių kovoti namuose, savos aikštės pranašumas lems labai daug“, – kalbėjo LRF vadovas.
LRF prezidentas pabrėžia šių dvejų atrankos rungtynių svarbą ir reikšmę visam Lietuvos rankiniui.
„Reiškia labai daug. Mes bandome pakeisti supratimą apie rankinį Lietuvoje ir jo pozicijas. Rankinis vertas būti elito sporto šakų grupėje. Tai – pagrindinis tikslas. Jei mums pavyktų pakliūti į pasaulio čempionatą, turbūt tai būtų aukščiausias šalies rankinio pasiekimas po keliolikos metų pertraukos. Įrodytume, kad esame pajėgūs kautis aukščiausiame lygmenyje“, – įsitikinęs E. Urbanavičius.
LRF stengėsi šalies rinktinei sukurti kuo geriausias sąlygas kelionei.
„Stengėmės, kad vyrai į Norvegiją atskristų kuo ankščiau, kad būtų galima adaptuotis, pailsėti, surengti laiku treniruotę, kad nebūtų įtampos ir skundų, jog „sunkiai keliavo“. Jokių ilgų laukimų Kopenhagos oro uoste, persėdant į kitą lėktuvą, nebus. Viskas yra tam, kad mūsų rankininkams būtų palanku ir jie gerai jaustųsi“, – tikino E. Urbanavičius.
LRF prezidentas nesiima spręsti, ar 2010 metų modelio Lietuvos vyrų rinktinė yra stipriausia visų laikų ekipa.
„Kokio stiprumo rinktinė, yra sunku įvertinti, bet tai praktiškai optimali sudėtis, ką mes turime Lietuvoje ir už jos ribų. Tai reikia pripažinti. Iš trenerių pageidaujamo sąrašo neturime tik dviejų žmonių – V. Groso ir R. Čepulio. Jie turi išsigydyti traumas tam, kad galėtų vėliau atstovauti rinktinei. Ar ši rinktinė geresnė už tą komandą, kuri žaidė ankstesniame pasaulio čempionate (1997 m. Japonijoje mūsiškiai užėmė 10-ą vietą), nesiimčiau spręsti“, – apibendrino E. Urbanavičius.
Norvegijos ir Lietuvos rinktinių pirmas mačas vyks šeštadienį (birželio 12 d.), Stavangeryje. Atsakomasis susitikimas – birželio 20 d. Vilniuje. Dvikovos nugalėtojas pateks į 2011 metų pasaulio čempionatą Švedijoje.
