Beje, 1988 metų gruodžio 11 d. K. Rimšelis buvo vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atkuriamojo suvažiavimo dalyvių.
- Kokie jūsų, kaip KKSD generalinio direktoriaus, prioritetai?
- Visų pirma, prioritetų programas nustato Vyriausybė, o KKSD - pavaldus Vyriausybei. Kitas dalykas, Seime yra įregistruota Kūno kultūros ir sporto strategija, bet, aišku, ji niekaip nepriimama. Taigi aš puikiai žinau, kas nustato gaires.
Besiruošdamas konkursui puikiai susipažinau su departamentu iš išorės, bet, turiu prisipažinti, kad iš vidaus jo nepažįstu ir nė karto jame nesu buvęs. Kai praeis trijų darbo dienų terminas ir jeigu konkurso rezultatų niekas neapskųs, tada paprasčiausiai pradėsiu darbą valstybės tarnyboje.
Nesu greitas žmogus, kad iš anksto pasakyčiau - tą nugriausim, tą perstatysim, šitą kitaip nudažysim, tą atleisim ir panašiai. Vertinu žmones, kaip specialistus, tuos, kurie dirba valstybės tarnyboje. Turiu omenyje gerus specialistus, kurie dirba tą darbą, kuris pavestas, o nesiekia kažkokios naudos sau.
Organizaciniai klausimai, kaip įstaigos vadovui, bus truputėlį aiškesni, kai matysiu administracinius jų gebėjimus. Tada bus galima pasakyti, ko trūksta, ką reikėtų padaryti, ką pakeisti, norint įgyvendinti departamento misiją.
- Kaip sporto vadovas esate užsibrėžęs konkrečius tikslus? Ką nortumėte įgyvendinti, ko pasiekti?
- Paprasčiausias konkretus tikslas yra kiek įmanoma skaidrus finansavimas, kad lėšos pasiektų tą, kuriam jos skirtos, o nenusėstų kažkokiems neaiškiems dalykams.
Efektyvus lėšų naudojimas, ypač, kai lėšų skiriama tiek nedaug. Ir (svarbu) nesitaškyti (pinigais) į visas puses, kaip ko gero, yra mėgstama daryti.
Rengdamasis dalyvauti konkurse, pirmiausia atsiverčiau oficialiame KKSD puslapyje skelbiamas valstybės kontrolės išvadas. Susipažinau, kokie yra trūkumai, skirstant biudžeto asignavimus. Tai tam tikrą vaizdą susidariau. Visų pirma, nieko nenoriu gąsdinti. Aš nesu toks baisus žmogus, kaip kas nors bando įsivaizduoti.
Žinau, kur einu, aš pats esu prisidėjęs prie valstybės tarnybos Lietuvoje kūrimo ir dalyvavęs tame procese. Eidamas į šias pareigas, aš nežadu ko nors gąsdinti ir netikiu, kad nuo vieno žmogaus priklauso viso sporto likimas. Dabar sakoma, kad sporto padėtis netenkina. Bet tą padėtį sukūrė sporto profesionalai - juk jie vadovavo.
Aš savo galimybes daugiau sieju su kita veiklos puse - kaip biudžetinės įstaigos vadovo. Yra Sporto taryba, Sporto rėmimo fondas ir jo taryba, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kūno kultūros akademija. Yra specialistų. Kadangi man ganėtinai nemažą laiko tarpą ir ganėtinai sėkmingai teko dirbti mokslininku, specialistų nuomonę moku vertinti.
To, ko nežinau, nepliurpiu, bet geriau pasiskaitau ar pasiklausau vieno, kito ar trečio specialisto, kuris yra vertinimas respublikiniu mastu, kad galėčiau priimti sprendimą ar padaryti išvadą.
Noriu pasakyti, kad sportininkai puikiausiai eina į Seimą ir vadovauja valstybei, bet grįžtamasis ryšis kažkodėl nelabai priimtinas. Politikavimas valstybės tarnyboje yra labai siaura sąvoka, iš tikrųjų tu tarnauji viešajam interesui. Tai nereiškia, kad politinė partija darys įtaką. Tai reiškia, kad mano pažiūros yra liberalios, nesu koks nors ortodoksas ar dogmatikas, bet esu atviras naujovėms, patirčiai tų valstybių, kurios turi pasiekimų sporto srityje. Esu atviras žmogus.
- Vadinasi, tai, kad jūs neturite darbo sporto srityje patirties, nebus kliūtis vadovauti sportui?
- Aš nemanau. Tai yra biudžetinė įstaiga. Galiu pasakyti tokį pavyzdį. Vokietijos sveikatos apsaugos ministerijoje nedirba medikai, ten dirba daugiausiai vadybininkai, teisininkai, o medikai samdomi pagal kontraktą vykdyti funkcijai, kurią jie privalo vykdyti.
- Pradėjęs eiti KKSD generalinio direktoriaus pareigas, atsistatydinsite ir partijos atsakingojo sekretoriaus pareigų?
- Be jokios abejonės. Aš nesu bedarbis, mano darbą saisto sutartys. Žinoma, išeisiu ir partijos atsakinguoju sekretoriumi nebūsiu. Pasikeičia darbo forma, negaliu dirbti keliuose darbuose. Antras dalykas, aš mėgstu dirbti būtent tą darbą, kurį dirbu ir nesiblaškyti į šalis.
- Šis konkursas apaugo gandais ir kalboms. Kaip jūs pats vertinate tas kalbas, jog iš anksto buvo žinoma, kas laimės konkursą?
- Visas mūsų gyvenimas apipintas kalbomis. Kai kurios kalbos, pasirodo, būna teisingos. Bet jeigu man partijos kolegos pasakė, kad bus skelbiamas toks konkursas, nes to aš nežinojau.
Tai buvo tiesiog man duota žinia iš partijos, kad aš dalyvaučiau ir, kad kito kandidato nebus ieškoma. O kas dar dalyvaus, aš nežinojau. Galiu pasakyti tik tiek - galite tikėti, galite netikėti - sąžiningai mokiausi.
Nedalyvavau jokiose išankstinėse (TV) laidose ir ypač, kai laida vyksta konkurso išvakarėse. Toks (buvo) vaizdas, kad čia renkamos kažkokios pareigos ir kiekvienas turi kalbėti, o ne vyksta valstybės tarnybos konkursas. Tad aš tą laiką geriau paskyriau mokytis.
- Ar tikėjotės laimėti konkursą?
- Teisybę pasakius, dėl viso šito ažiotažo nesitikėjau laimėti. Nepasakyčiau, kad labai apsidžiaugiau, kai laimėjau. Nesu avantiūristas ir kiekvieną iššūkį priimu atsakingai.
- Amžina diskusija: kam reikėtų skirti didesnį dėmesį kūno kultūrai ar sportui? Kokia jūsų nuomonė?
- Žinau tik tiek, kad Vyriausybės programoje pasakyta, jog reikia keisti požiūrį į sportą ir dėmesį kreipti ne tik didelio meistriškumo laimėjimams ir Lietuvos garsinimui, bet ir į sporto socialinę funkciją, jo prieinamumą visiems.
- Pats konkursas buvo sudėtingas? Kaip vertinate konkurentus?
- Manau, kad sudėtingas. Labai paprastai galėjau pralaimėti, kadangi po testo mes, du konkurentai, surinkome vienodą balų skaičių. Paskui buvo užsienio kalbų mokėjimo tikrinimas ir klausimai-atsakymai žodžiu.
Komisijos sprendimu, buvo nutarta, kad aš pasirodžiau geriau, gavau daugiau balų. Turiu tam tikrų pretenzijų pačiam testui. Žinant, kad kai kurios valstybės administracinių vienetų struktūros bus naikinamos jau nuo liepos 1 d., į testą kažkodėl vis tiek patenka klausimai apie tai, ko praktiškai nebus. Tai papildomas apkrovimas.
- Savo gyvenimo aprašyme pomėgių skiltyje nurodėte meną ir muziką. Ar laisvalaikiu pats sportuojate?
- Besimokydamas supratau, kad yra profesionalus sportininkas, sportininkas ir sportuotojas. Aš esu sportuotojas. O ši sąvoka apima tai, kad aš sportuoju tada, kada noriu, savo malonumui ir nesiekiu jokių rezultatų, nenorėdamas sudaryti konkurencijos profesionaliems sportininkams.
- Kokiu sportu užsiimate laisvalaikiu?
- Pažaidžiu ir stalo tenisą, ir badmintoną, taip pat - šachmatais.
