Į suvažiavimą buvo pakviesti įvairiausių sričių futbolo specialistai. Jie pasidalino į keturias darbo grupes ir diskutavo pagal išskirtas keturias futbolo vystymo kryptis - masiškumo ir profesionalumo didinimą, futbolo kultūros ugdymą bei infrastruktūros plėtrą. Visų pateikti pasiūlymai padės suformuoti Lietuvos futbolo strategiją.
„Suvažiavime dalyvavo labai plati auditorija - ta bendruomenės dalis, kuriai tikrai rūpi Lietuvos futbolo ateitis. Išgirdome labai daug minčių ir idėjų, vyko karštos diskusijos. Džiugu, kad daugeliui mūsų iškeltų futbolo vystymo krypčių buvo pritarta, jos pasipildė svarbiomis detalėmis, specifinėmis problemomis.
Tačiau vis dėlto visi sutarėme dėl pagrindinio tikslo – siekti, kad futbolas įsitvirtintų kaip populiariausia sporto šaka“, - teigė LFF prezidentas Liutauras Varanavičius.
Išsakytos mintys ir pasiūlymai guls į vieną bendrą dokumentą – Lietuvos futbolo strategiją 2010-2020 metams.
„Ją planuojame pasitvirtinti gegužę vyksiančioje LFF Konferencijoje. Vėliau šios strategijos pagrindu dalinsimės užduotis ir visi bendrai dirbsime. Pagrindinis tikslas – gerokai kilstelti futbolo lygį Lietuvoje, siekti profesionalumo ir skatinti masiškumą, sutvarkyti infrastruktūrą ir kelti futbolo kultūros lygį“, - sakė LFF vadovas.
Tinklapiui LFF.lt savo mintimis apie suvažiavimą pasidalijo ir suvažiavimo dalyviai.
Ingvaras Butautas (Lietuvos futbolo sirgalių atstovas):
„Dar prieš šį suvažiavimą aktyviausiems aistruoliams buvo pasiūlyta įgyvendinti senai brandintą idėją ir burtis į organizuotą Lietuvos rinktinės fanų grupę. Malonu, kad LFF skatina šio projekto savarankiškumą ir žada visokeriopą paramą. Tikiuosi, kad susikūrus tokiai grupei entuziastų atsirastų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kur gyvena nemažai mūsų tautiečių.
Kalbant apie futbolo kultūros ugdymą, visi sutiko, kad to pagrindas yra tradicijos. Apmaudu, kad Lietuvoje jų mažai, nes netrūksta vienadienių futbolo klubų. Be to, tik maža visų klubų dalis rimtai stengiasi pritraukti žiūrovus į stadionus arba tikisi greitų rezultatų. Tačiau sukurti tradicijoms gali prireikti dešimtmečių.“
Darius Butkus (Panevėžio futbolo akademijos direktorius):
„Labai gerai, kad toks suvažiavimas įvyko. Tikiuosi, kad tai padės futbolui pajudėti į priekį. Nusprendėme kuria linkme ir kokiais žingsniais tai darysime. Manau, kad tokių suvažiavimų ateityje reikėtų ir daugiau – vis dėlto reikės nuolat aptarti įvairius klausimus, įvertinti atliktus darbus ir esamą progresą.
Šiandien išgirdau ar prisiminiau tam tikrų idėjų, kurias galbūt bandysiu pritaikyti ir savo veikloje. Bet manau nėra kur skubėti, reikia viską gerai apgalvoti.“
Žydrūnas Grudzinskas (Vilniaus vaikų futbolo akademijos „Žalgirietis“ treneris):
„Šis suvažiavimas buvo naudingas visiems atvykusiems. Smagu, kad LFF yra aktyvi ir stengiasi pakeisti Lietuvos futbolo padėtį. Keliami tikslai ir uždaviniai yra įgyvendinami. Sužinojau, kad labai arti tikslo yra papildomo ugdymo krepšelių, jų judėjimo paskui vaikus idėjos įgyvendinimas. Tai palengvins privačių futbolo struktūrų darbą ir padės sukurti didesnę konkurenciją, nes, mano nuomone, biudžetinės sporto mokyklos buvo užmigusios ant laurų. Visa tai bus tik į naudą vaikų futbolui.
Taip pat paminėčiau buvusią diskusiją apie futbolo klubų pasyvumą kuriant bendrą produktą. Man tai aktualu, nes kai dirbau „Futbolas LT“ laidos prodiuseriu, gauti vaizdo informaciją iš klubų buvo tikrai sunku. Viliuosi, kad klubai vis labiau rodys iniciatyvą ir futbolo visuomenė turės daugiau galimybių žinoti apie įvykius šalies čempionatuose.“
Nerijus Kesminas (sporto žurnalistas, komentatorius):
„Federacijos iniciatyva yra iš tiesų sveikintina. Kuo daugiau kalbame, tuo daugiau suprantame, ko iš tiesų mums trūksta, ko reikia. Tai vertinga informacija iš pirmų lūpų. Kiekvienas turime kažką įdomaus ir naudingo, vertingo.
Dalyvavau diskusijos grupėje apie futbolo kultūrą. Labai gaila, kad Lietuvoje to neturime. Tačiau turime ją pradėti kurti. Pavyzdžiui, Anglijoje šeimos žiūri rungtynes ir sau pačios sukuria šventę, nepriklausomai nuo rezultato.
Mūsų šalyje klubų kultūrą turėtų kurti klubai. Kol kas to neturime, nes klubai egzistuoja trumpą laiką, neturi gilių tradicijų ir fanų kultūros. Klubai turėtų skatinti vaikų susidomėjimą.“
Vilma Venslovaitienė (VMFD „Žalgiris“ direktorė):
„Tai labai sveikintina iniciatyva. Tik tokiu būdu galima išjudinti sustabarėjusią futbolo visuomenę ir pakeisti situaciją Lietuvos futbole.
Šiandien diskutavome, jog visų pirma reikia pradėti Lietuvoje kurti tikrus futbolo klubus. Tokius, kurie yra neatsiejama bendruomenės dalis ir jo valdyme dalyvauja ne vienas žmogus. Siūlyčiau šiuo klausimu perimti Vokietijos modelį.
Taip pat labai svarbu, kad klubo vadovai būtų atestuojami. Ne kiekvienas vadybininkas gali užsiimti šia specifine veikla.
Svarbi futbolo sistemos dalis yra ir treneriai - ypač jaunimo ir vaikų. Jie visi turi būti pedagogai, gerai išmanyti tiek psichologiją, tiek fiziologiją.
Kad visos šios idėjos būtų įgyvendintos, būtinas tęstinumas. Tikiuosi, jog viskas nepasibaigs tik šiuo suvažiavimu. Reikia sudėlioti aiškų veiksmų planą, suburti iniciatyvines grupes, paskirti atsakingus asmenis, kurie užsiimtų visų šių tikslų įgyvendinimu. Tikiu, jog tai įmanoma, tik reikia kryptingai dirbti“.
