Tačiau pastaruoju metu gynėjas vis rečiau įbėgdavo į aikštę ir nepatenkintas prašė klubo vadovų nutraukti sutartį. "Spartak" klubo vadovai numojo ranka į lietuvio norus, todėl šis pasibaigus sutarties terminui praėjusį gruodį susikrovė lagaminus ir atsisveikino su Maskva.
"Žmonės manęs klausia, ar nejaučiu nostalgijos po tiek metų palikęs "Spartak". Jei būčiau gavęs daugiau žaisti, būtų gaila palikti klubą, o dabar jokių sentimentų, kurie virpintų širdį, neliko", - atviravo futbolininkas.
"Lietuvos žinių" pokalbis su šiuo metu Lietuvoje esančiu I. Dedura sukosi apie tamsiąją karjeros Rusijoje pusę, Lietuvos rinktinę ir sporto tradicijas jo šeimoje.
Medalio nesitiki
- Maždaug metus viešai kalbėjote, kad norite sprukti iš "Spartak". Kodėl klubas tam prieštaravo, nors žaisti Jums ir neleido?
- Klubas turėjo savų interesų - norėjo mane parduoti ir uždirbti pinigų arba iškeisti į kitą žaidėją. Vos tik pasikeisdavo treneris, man būdavo sakoma: "pasilik, netrukus gausi žaisti."
Tačiau po kurio laiko ir vėl tapdavau nereikalingas. Spaudoje pasirodė žinutė, kad iškeikiau "Spartak" necenzūriniais žodžiais. Nieko panašaus nebuvo, išsiskyrėme gražiuoju. Futbolininkai dažnai patenka į tokią situaciją.
- Klubas Rusijos čempionate 2009 metais iškovojo antrąją vietą. Ar bent sidabro medalis Jums atiteko?
- Medalis tarsi ir priklausytų, tik nežinau, ar apskritai jį gausiu. Pats pajuokauju, kad klubas geriau jį atiduos masažuotojui ar administratoriui nei nereikalingam žaidėjui.
- Sausį Europoje juntamas sujudimas - užverda žaidėjų turgus. Gal jau nusižiūrėjote naują klubą?
- Turiu agentus, kurie ieško. Domėjosi Vokietija. Aišku, ten patekti nėra taip lengva, bet pamėginti verta. Kol kas konkrečių pasiūlymų neturiu, išskyrus vieną Rusijos pirmosios lygos klubą. Bet šį variantą laikau kaip atsarginį, jei nepavyktų prasimušti kur nors aukščiau. Geriau Rusijos žemesnė lyga, nei Lietuvos aukščiausioji.
Intrigos klube
- Per pusšeštų metų "Spartak" klube tikriausiai liko ne vien niūrių prisiminimų?...
- Šiame klube vyksta negeri dalykai. Atėjo nauja valdžia, kuri pradėjo tikrą valymą, pakeitė daugiau kaip pusę klubo darbuotojų. Išmetė lauk net tuos, kurie dėl komandos triūsė 30 metų. Maskvoje visi tas intrigas žino, bet Lietuvoje nenorėčiau jų viešinti. Viskas dėl vieno žmogaus, kurį paskyrė administratoriumi. Man gaila atleistųjų. Su jais buvome susibičiuliavę.
- Galbūt šis valymas susijęs su pergalių sausra - pastarąjį kartą "Spartak" klubas Rusijos čempionu tapo 2001 metais.
- Tai tik oficiali priežastis. Naujasis klubo treneris Valerijus Karpinas užsimojo įgyvendinti labai ambicingus planus - paversti "Spartak" Europos grandu. Nemanau, kad rezgę tokias intrigas dėl klubo valdymo struktūros, jie to pasieks. Klubo generaliniu direktoriumi tapo Igoris Lediachovas, Rusijos futbole neturintis geros reputacijos.
- Praėjusių metų pabaigoje "Spartak" paliko ir Gintaras Staučė, dvejus metus dirbęs komandos vartininkų treneriu. Tai - valymo pasekmė?
- Su Gintaru nenorėjo pratęsti sutarties, nors priežasčių tam tiesiog nebuvo. Vadovai aiškina, kad jų netenkina jaunųjų vartininkų žaidimas. Bet juk G. Staučės darbas buvo palaikyti vartininkų formą sezono metu, o ne ugdyti jų gebėjimus.
Su tais vaikinais jis dirbo tik dvejus metus, o jeigu jie daro vaikiškų klaidų, čia jau ankstesnių trenerių "nuopelnas". Norint atsikratyti žmogaus galima prisigalvoti įvairiausių priežasčių.
Maskvoje pritapo
- Kaip Jums sekėsi pritapti Maskvoje?
- Sakoma, kad rusų siela mums artima. Todėl problemų nebuvo. Visi ten draugiški, aistruoliai kartais sustabdydavo gatvėje, užkalbindavo. Gal sunkiau buvo prisitaikyti prie didmiesčio ypatumų, tačiau tai išėjo į naudą. Galėdavau paskęsti minioje ir niekas manęs nepastebėdavo. Jei kas nors viešumoje ir atpažindavo, toks dėmesys nevargindavo. Nesu iš tų futbolininkų, kuriuos persekioja minios aistruolių.
- Ar turėjote išskirtinių privilegijų? Pavyzdžiui, kaip Rumunijoje žaidžiantis vartininkas Giedrius Arlauskis, kurį banke aptarnauja be eilės?
- Galbūt Giedrius lankosi tik jo klubui priklausančiame banke (juokiasi). Daugiau privilegijų turėjo tie, kurie klube žaidė daug metų ir buvo tikros žvaigždės. Man užteko ir klubo skirto automobilio, paženklinto “Spartak” simbolika.
- Ar Rusijos spauda prikurdavo daug "ančių"?
- Geltonojoje spaudoje galima rasti visko. O specializuoti leidiniai problemų nekėlė – jie bendravo per klubo atstovus, ką pasakydavai, tą ir parašydavo. Ačiū Dievui, apie save baisių dalykų neteko skaityti. Bulvariniai leidiniai kaip pašėlę medžioja rusų futbolo žvaigždes, rinktinės narius.
- Rusijos sportininko stereotipas – treniruotes ir varžybas derinantis su taurele atletas. Kaip yra iš tikrųjų?
- Laisvalaikį visi leidžia taip, kaip nori. Nematau nieko bloga, jei sportininkas užsuka į kavinę ar barą, tačiau tam yra numatytas specialus laikas.
Kai Rusijos rinktinė pralaimėjo lemiamas rungtynes Slovėnijai ir nepateko į pasaulio futbolo čempionatą, tuoj buvo pranešta, kad rusai rungtynių išvakarėse girtavo. Sunku patikėti, kad profesionalai taip kvailiotų. Tiesiog reikėjo rasti atpirkimo ožį.
Gerai, kad Lietuvos žiniasklaida nekuria tokių pasakų. Antra vertus, mums iki pasaulio čempionato finalo etapo dar toloka...
Džiaugiasi portugalo pamokomis
- Prakalbome apie Lietuvos rinktinę. Po mėnesio spręsis, ar ją ir toliau treniruos portugalas Jose Couceiro. Visi rinktinės nariai vienbalsiai palaiko šį trenerį. Kuo šis užsienietis geresnis už tūlą lietuvį?
- J. Couceiro kitoks mentalitetas, jis įsitikinęs, kad Lietuvos rinktinė ne prastesnė už kitas. Anksčiau išeidavome į aikštę galvodami, kaip nepralaimėti, o dabar mums akcentuojama, kad turime laimėti ir privalome įmušti įvartį.
Per treniruotes didelių naujovių mums neįdiegė, tačiau svarbiausia – psichologinis nusiteikimas.
- O jeigu J. Couceiro paliks rinktinę ir jo vietą užims kuris nors iš Lietuvos trenerių?
- Jei naujasis treneris dirbs panašiai, jei mokys ne tik, kaip nepraleisti įvarčio, bet ir kaip jį įmušti, blogiau nebus. Mūsų rinktinės žaidimo taktika pasikeitusi, pradėjome žaisti atvirą futbolą, pasikeitė ir pačių žaidėjų psichologija, todėl norime tęsti pradėtą darbą.
Sportininkų šeima
- Šeimoje, kurioje užaugote, sportiniais laimėjimais garsėjo ir metais vyresnė Jūsų sesuo Rūta, anksčiau ne sykį iškovojusi Lietuvos teniso čempionės titulą
- Rūta nuo sporto nenutolo, šiuo metu vis dar žaidžia tenisą Vokietijoje, Berlyno žiemos lygoje atstovauja vienam klubui. Ji dirba ir trenere, moko vaikus teniso paslapčių.
- Su žmona Viktorija auginate berniuką ir mergaitę
- Tikrai smagi kompanija, kai visi suvažiuojame į Kauną pas tėvus. Mūsų Matas jau pirmokas, o jaunėlei Medai gruodį sukako metukai.
