Ar tai reiškia, kad 2010 metų rudenį atrankos į Europos čempionatą rungtynes žaisime tik išvykose? O gal jau yra parengtos realios alternatyvos ir numatytas konkretus veiksmų planas?
Tarp Marijampolės ir Kauno
2008-2009 metais Lietuvos futbolo rinktinės namais 4 kartus buvo naujasis Marijampolės stadionas, dvejos rungtynės buvo surengtos Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione. 2008 metų kovo pabaigoje Lietuvos futbolininkai paskutinį kartą lankėsi Vilniaus "Vėtros" stadione, kai draugiškame "sniego mūšyje" įveikė svečius Azerbaidžano.
Dar prieš metus buvo planuojama, kad Lietuvos rinktinė gali apsilankyti ir Panevėžyje bei Šiauliuose. Tačiau šiuose miestuose gyvenantys futbolo mėgėjai nacionalinių rinktinių taip ir nesulaukė, kadangi Panevėžio ir Šiaulių savivaldybės nesugebėjo atrasti lėšų būtiniems stadionų atnaujinimo darbams.
Objektyviai vertinant bendrą didžiausių Lietuvos miestų centrinių futbolo arenų būklę, galima buvo prognozuoti, kad artimiausiame atrankos cikle rinktinės namų aikšte turėtų būti vienintelis per 19 nepriklausomybės metų Lietuvoje pastatytas naujasis Marijampolės stadionas. Tačiau po paskutinio atrankos į pasaulio čempionatą mačo su Serbija ir virš šio stadiono susitvenkė juodi debesys. Ir ne dėl to, kad po visą dieną pliaupusios liūties futbolo aikštė pavirto baseinu.
Paprasčiausiai pasikeitė Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) klubų ir nacionalinių rinktinių varžybų reikalavimai.
Pasak LFF prezidento Liutauro Varanavičiaus, pagal naujus UEFA reikalavimus nuo kito atrankos ciklo nacionalinių rinktinių oficialios rungtynės galės būti rengiamos tik UEFA trečios kategorijos statusą turinčiuose stadionuose.
"Lietuvoje šiuo metu nėra nei vieno futbolo stadiono atitinkančio naujus UEFA suformuluotus infrastruktūros kokybės standartus. Arčiausiai jo yra Marijampolės ir Kauno stadionai, tačiau ir jiems reikia atlikti tam tikrus pakeitimus", - konstatavo LFF prezidentas.
Statėme, statėme ir pastatėme. Bet ne tai, ko reikia
Kaip nutiko, kad šalyje, kurioje įvairiais Lietuvos futbolo valdininkų paskaičiavimais yra bent 8 UEFA reikalavimus atitinkantys stadionai, nėra nė vieno, kuris būtų tinkamas nacionalinių rinktinių susitikimams?
LFF Licencijavimo skyriaus vadovas Laurynas Zibolis atsakė, kad per penkerius futbolo klubų licencijavimo sistemos gyvavimo metus Lietuvos stadionuose buvo iš esmės įgyvendinami 2 UEFA kategoriją atitinkantys reikalavimai.
"Naujasis Marijampolės stadionas buvo ir yra tik 2 kategorijos. Toks stadionas turi talpinti bent 3000 žiūrovų, visos vietos tik sėdimos, atitinkamas apšvietimas, saugumo kamerų sistema, persirengimo kambariai ir administracinės patalpos. Be to, jame turi būti įrengtos atskiros dengtos "svarbių asmenų" (VIP) vietos (bent 400) bei 200 vietų svečių komandos VIP žiūrovams.
Išskirtinis dėmesys žiniasklaidai - bent 50 vietų žurnalistams, stacionarūs stalai su elektros ir interneto prieigomis, atskiros komentatorių kabinos, dvi televizijos studijos", - reikalavimų sąrašą citavo L. Zibolis.
Pasak jo, UEFA 3 kategorijos reikalavimai nuo 2 skiriasi tik keliais aspektais: "Stadiono dydis nesiskiria - ne mažiau 3000 sėdimų vietų. Bet visų pirma reikia didesnio VIP sektoriaus - jis turi talpinti iki 750 svečių ir uždengtas stogu. Dengtose stadiono tribūnose turi būti įrengtos ir vietos žiniasklaidai - bent 100 vietų.
Taip pat būtinas aukštesnės kokybės aikštės apšvietimas, papildomos automobilių ir autobusų parkavimo vietos stadiono prieigose. Šių reikalavimų Lietuvoje kol kas neatitinka nei vienas stadionas."
Tiesa, įsigilinus į UEFA stadionų infrastruktūros reikalavimus, galima suabejoti, ar Lietuvoje iš viso yra stadionų, atitinkančių bent 2 kategoriją. Pakanka peržvelgti į žiniasklaidos erdvės nuostatų skiltį. Joje juodu ant balto parašyta: stadione turi būti išskirta 50 vietų žurnalistams, iš jų 25 - su specialiais darbo stalais.
Taip pat stadione turi būti darbo kambarys žiniasklaidos atstovams su stalais, kita biuro įranga bei reikalingomis komunikacijos priemonėmis: internetu, faksu, telefonu. Be to, turėtų būti parengtos bent 5 dengtos TV ir radijo komentatorių pozicijos ir bent viena televizijos studija.
Skamba tarsi fantazijų šalies melodijos? L. Zibolis teigia, kad taip atsitiko dėl to, kad pirmaisiais klubų licencijavimo praktikos taikymo metais žiniasklaidos erdvės Lietuvos stadionuose kriterijus buvo B lygio, už kurio neįgyvendinimą gali būti skiriamos tik finansinės sankcijos ir negali būti neišduodama licencija.
"Tuo metu federacija laikėsi kitos politikos, daugiau dėmesio skyrėme kitiems infrastruktūros kriterijams - sėdimų vietų skaičiui, varžybų dalyvių persirengimo patalpoms ir saugumo klausimams. Tačiau nuo kitų metų ir Lietuvos A lygos klubams savo stadionuose norintiems priimti Europos taurių turnyruose žaidžiančias ekipas bus privaloma įgyvendinti A lygio žiniasklaidos erdvės kriterijus", - garantavo L. Zibolis.
Klaipėdos ir LFF flirtas
Naujieji UEFA reikalavimai Lietuvos stadionų savininkams gali tapti nemalonia naujametine "dovanėle". Vien "kosmetiniais" remontais "naujos kokybės kriterijų" pasiekti nepavyks nei vienam stadionui. Bent taip mano atsakingi federacijos darbuotojai. "Net ir Marijampolėje, norint išplėsti VIP sektorių reikia statyti naują tribūną, kurioje būtų ir vietos žiniasklaidai, ir TV kameromis būtų galima filmuoti pagrindinę tribūną, o ne angarą. Kaune taip pat reikia esminių pakeitimų, iš esmės - naujos tribūnos, o ne laikinų konstrukcijų statinių", - buvusių rinktinės namų arenų trūkumus vardijo L. Zibolis.
Taigi - kurių futbolo arenų savininkai jau pasirengę plačiai atverti pinigines ir investuoti į nacionalinių rinktinių būsimų susitikimų vertus stadionus? Gana netikėtai paaiškėjo, kad šiose neakivaizdžiose lenktynėse pirmauja jau kelerius metus tarptautinio lygio futbolo nemačiusi Klaipėda.
Klaipėdos apskrities futbolo federacijos (KAFF) prezidentas Romualdas Jonaitis teigė neabejojantis, kad uostamiesčio futbolo aistruoliai uostamiečio centriniame stadione netrukus išvys ne tik vietines komandas, bet ir užsienio šalių nacionalines rinktines.
"Šiuo metu Klaipėdos centriniame stadione ir taip atlikta nemažai darbų - sutvarkytos rūbinės ir persirengimo kambariai, yra dirbtinis apšvietimas, jau veikia švieslentė, be to stadione - viena geriausių Lietuvoje futbolo vejų. Tad ar verta sustoti pusiaukelėje, jei galima pratęsti pradėtus darbus, įrengti papildomą VIP asmenų ir žiniasklaidos tribūną, uždengti stogu pagrindinę tribūną - ir turėti geriausią stadioną Lietuvoje", - darbų planus energingai dėstė R. Jonaitis.
Regis, tokioms mintims pritarė ir LFF vadovai. Klaipėdoje jau lankėsi ir LFF prezidentas L. Varanavičius, ir generalinis direktorius Julius Kvedaras. "Klaipėdiečiai patys kreipėsi į mus bei klausė, ką reikia daryti, kad jų stadione žaistų Lietuvos rinktinė. Mes atlikome stadiono auditą, sudarėme būtiniausių darbų sąrašą ir įteikėme jį miesto vadovams", - "Vakarų eksprese" paaiškino padėtį L. Varanavičius.
Kadangi prieš mėnesį Klaipėdos stadionas grįžo miesto savivaldybės globon, pagrindinė finansinė našta tektų savivaldybei. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius teigė, kad jie iš tiesų sulaukė Lietuvos futbolo vadovų pasiūlymo atnaujinti stadioną, gavo reikiamų darbų lentelę ir ruošiasi atsakingai apsvarstyti savo galimybes.
"Mane neseniai aplankė LFF vadovai, pateikė pasiūlymų sąrašą. Malonu buvo girdėti, kad mūsų stadionas nėra blogos būklės, tačiau daugiausiai sunkumų gali kilti dėl laukiančių darbų finansavimo. Manau, kad mes teiksime pasiūlymą miesto Tarybai prisidėti prie stadiono rekonstravimo darbų. Bent jau VIP tribūnai įrengti lėšų turėtume surasti, tačiau įrengti dengtas tribūnas - tai ilgas ir brangus darbas", - atsargiai samprotavo Klaipėdos meras, paraleliai statantis krepšinio areną Europos čempionatui ir turbūt jau susidėliojęs prioritetus.
Tuo, kad stadiono remonto darbams bus atrasta "lengvų" finansinių išteklių abejojo ir Klaipėdos stadiono direktorius Romualdas Pargaliauskas. "Norai labai geri, gerų norų turi ir miesto valdžia, ir LFF vadovai, ir apskrities atstovai, tačiau visi geri norai atsirems į savivaldybės biudžetą ir realias finansines galimybes. Nežinodami realių finansavimo šaltinių mes negalime parengti naujų statinių projektų.
Turime tik viziją: VIP tribūna su nauja spaudos lože, persirengimo kambariais, televizijos studija ir panašiai", - aistras dėl naujos Lietuvos futbolo sostinės ramino R. Pargaliauskas.
Tai, kad gražūs planai atsiremia į kitų metų savivaldybės biudžetą patvirtino ir savivaldybės kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovo pavaduotojas Ignas Pocius. Pasak jo, po susitikimų su svečiais iš Vilniaus akivaizdu, kad meras yra sudomintas, tačiau sprendimas geriausiu atveju bus priimtas tik po biudžeto svarstymų - kitų metų vasario mėnesį.
"Šiuo metu biudžete pinigų nėra, privatizavimo fondas tuščias. Lieka tik galimybė imti paskolą, arba tikėtis, kad liks pinigų nuo Klaipėdos universalios arenos statybos darbų. Bet jau dabar žinome, kad kitąmet savivaldybės biudžetas bus mažesnis, tad kova dėl pinigų bus labai rimta. Tiesa, situacija pasikeistų jei ir LFF prisidėtų finansiškai prie šio projekto", - finansinio bendradarbiavimo galimybės neatmetė I.Pocius.
Tačiau LFF vadovai apie finansinę pagalbą klaipėdiečiams kalba labai atsargiai. "Iš esmės UEFA reikalauja, kad visi darbai būtų finansuojami pačių stadionų savininkų. Tačiau, jei tiksliai sužinotume kokią finansinių įsipareigojimų dalį prisiima savivaldybė, tada būtų galima pasvarstyti ir apie galimybę kreiptis į UEFA dėl finansinės paramos", - diplomatiškai finansinio klausimo briaunomis laviravo L. Varanavičius.
Komunikacijos klausimu - kas siuntė raštą?
Paklaustas, ar Klaipėdos stadionas yra vienintelė Lietuvos viltis turėti UEFA 3 kategorijos stadioną L. Varanavičius teigė, kad jie tik vieni iš kelių pretendentų. "Mūsų specialistai apžiūrėjo ir įvertino pagrindinius Lietuvos stadionus - Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio bei išsiuntė jų savininkams analogiškus raštus, kuriuose surašyti stadionų trūkumai. Tiesiog Klaipėda apie tai garsiausiai kalba, o kiti kol kas tyli", - nusijuokė LFF prezidentas.
Tačiau pabendravus su Kauno ir Marijampolės stadionų direktoriais paaiškėjo, kad jų tylėjimas turi rimtą priežastį. "Pasakėte įdomią naujieną. Aš neturiu jokio sąrašo su stadiono trūkumais, jokio rašto iš LFF negavo ir "Sūduvos" klubas", - tvirtino Marijampolės stadiono direktorė Ingrida Paškauskaitė. - "Be abejo, mus tikrai domintų galimybė bendradarbiaujant su LFF rekonstruoti stadioną, įrengti naują tribūną ir pašalinti kitus trūkumus tam, kad gautume 3-ią kategoriją. Tačiau kol kas nesulaukėme jokio LFF dėmesio ir neturime konkretaus stadiono trūkumų sąrašo."
Pasak I. Paškauskaitės, viešoji įstaiga "Marijampolės futbolo klubas" savo lėšomis pasirengusi sutvarkyti aikštės drenažą, tačiau naujai tribūnai reikia papildomo finansavimo. "Jei tik būtų pinigų, galime ir tribūną pastatyti, ir visas sėdimas vietas uždengti stogu. Tačiau kol kas nei "Marijampolės futbolo klubas", nei savivaldybė tokių pasiūlymų nesulaukė", - patikino pašnekovė.
Žinia, kad Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas netinkamas žaisti nacionalinėms rinktinėms nustebino ir stadiono direktorių Vytą Snarskį.
"Mes jokio stadiono trūkumų sąrašo iš LFF negavome. Žinia, anksčiau buvo kalbų dėl tribūnų patvarumo, bet jos buvo specialiai sutvirtintos. Sutvarkėme ir patalpas po tribūnomis, įrengėme specialias vietas žiniasklaidai - su stacionariais stalais, elektros prieiga ir bevieliu interneto ryšiu.
VIP žiūrovų sektorius suremontuotas, atskirtas specialia pertvara. Gal estetinis vaizdas ir ne pats geriausias, bet minimalūs reikalavimai, manau, įgyvendinti. O ko dar trūksta, nežinau, nes jokių raštų negavau", - išvardinęs atliktus darbus konstatavo V. Snarskis.
Atsarginis variantas
Šią dviprasmišką situaciją pamėgino išsklaidyti LFF Licencijavimo skyriaus vadovas L. Zibolis. Nors LFF prezidentas paskubėjo pranešti, kad visi pagrindinių stadionų savininkai informuoti apie jų trūkumus, tačiau L. Zibolis paaiškino, kad iš tiesų yra šiek tiek kitaip.
"Klaipėda pirmoji gavo tuos raštus, nes jos vadovai patys kreipėsi į federaciją. Tad mes jiems parengėme nurodymų rinkinį, kuriuos įgyvendinus stadionas gautų UEFA 3 kategoriją. Jei to pageidaus ir kitų stadionų valdytojai, savininkai tai be abejo, mes ir jiems parengsime konkrečius nurodymus", - teigė L. Zibolis.
Pagaliau, pasak pašnekovo, gal net ir per anksti susirūpinta naujomis stadionų kategorijomis. "UEFA tik prieš mėnesį paskelbė apie naujus reikalavimus. Iš tiesų dar laukiame patvirtinimo, ar tikrai nacionalinių rinktinių mačai galės vykti tik 3 kategorijos stadionuose. Vasarą UEFA planuoja patvirtinti dar vieną projektą, kuriame stadionams bus įvesta ir 4-oji kategorija. Tada jau tiksliai žinosime, kokių pakeitimų reikės mūsų stadionams", - tvirtino licencijavimo skyriaus viršininkas.
Tačiau, ar nebus per vėlu griebtis stadionų rekonstravimo darbų, jei aiškūs kriterijai paaiškės tik birželio mėnesį, o oficialios rinktinės kovos atrankos į Europos čempionatą etape prasidės rugsėjį? Ką reikės daryti, jei Lietuvoje tuo metu nebus UEFA reikalavimus atitinkančio stadiono? Ar teks ieškoti stadiono pas kaimynus, o gal Lietuvos rinktinė visas rungtynes žais išvykoje?
Pasak L. Varanavičiaus, tokių radikalių sprendimų neprireiks, nes yra elementari išeitis. "Jei neturėsime stadiono atitinkančio UEFA kriterijus, teks prašyti "išimties" - tai yra, leidimo rengti nacionalinių rinktinių rungtynes žemesnės kategorijos stadionuose. Tokiu būdu pakliūsime tarp 8 "aborigenų" - šalių, kuriose šiuo metu nėra net ir 3 kategorijos stadiono.
Bet rinktinėms suteikta išimtis gali negalioti Europos taurių turnyruose dalyvausiantiems klubams. Įveikus kelis atrankos etapus, jiems gali tekti ieškoti tinkamo stadiono pas kaimynus", - galimą problemos sprendimą ir jo trūkumus apibūdino LFF prezidentas.
Taigi, bet kuriuo atveju Lietuva neliks be didžiojo futbolo. Jei Klaipėdos miesto ir LFF vadovai sėkmingai išspręs keblius finansinius klausimus, tai uostamiestyje turėsime moderniausią Baltijos šalyse sporto bazę - ne tik puikų stadioną, bet ir dvi treniruočių aikštes su LFF dovanota dirbtine danga.
Jei vis dėlto sunkmetis pakirstų Klaipėdos ambicijas tapti Lietuvos futbolo sostine, nusileistume ant žemės ir gavę UEFA sutikimą, kaip Farerų Salos ar Lichtenšteinas, savo varžovus priimtume Lietuvos A lygos lygio stadionuose. Gal net Marijampolėje, Kaune arba Alytuje.
