LOSC pertvarka – kol kas kosmetinė
Po reorganizacijos LOSC administracijos aparate darbo neteko tik vienas direktoriaus pavaduotojas, o iš viso buvo atsisakyta 33 žmonių paslaugų (2009 m. pradžioje LOSC buvo 169 etatai). Jungiami LOSC ūkiniai ir sporto bazių objektai, panaikintos merginų krepšinio ir vaikinų rankinio grupės.
„Centro darbą lėmė prastėjanti finansinė situacija. Šiuo metu LOSC yra ugdomi 167 olimpinės rinktinės ir 35 žiemos olimpinės komandos nariai, 140 sportininkų, kurie rengiasi 2016 metų Rio de Žaneiro olimpiadai bei 150 perspektyvių sportininkų“, – komisijai aiškinosi LOSC direktorius Linas Tubelis.
„Didžiausią dalį centro darbuotojų sudaro treneriai ir medikai, o daugiausia lėšų skiriama olimpinei rinktinei. Centro egzistavimas būtinas, nes po Atlantos olimpiados įkurto LOSC atstovai, Sidnėjaus žaidynėse surinko 49, Atėnų – 42, o Pekino - 52 įskaitinius taškus, skiriamus už 1-8 vietas“, – pasiekimus vardino LOSC direktorius.
JSRK pirmininkas Žilvinas Šilgalis (LLiCS), kuris pats lankėsi LOSC ir asmeniškai susipažino su problemomis, teigia, kad sėkmingas centro darbas priklauso ne tik nuo pinigų.
„Svarbu, kad LOSC skiriami valstybės pinigai patektų tiesiai sportui, sportininkams ir treneriams, o nenusėstų LSOC struktūrose“, – sakė Ž. Šilgalis.
Šiuo metu LOSC yra skiriama 15,4 mln. litų, o 2010-iems prašoma - 12 mln.
„Centras nuolat yra „kandžiojamas“ dėl perspektyvių sportininkų ugdymo. Mūsų atstovai Edvinas Krungolcas, Laura Asadauskaitė ir Donata Rimšaitė bei jaunasis Justinas Kinderis garsina Lietuvą pasaulio ir Europos čempionatuose, – pabrėžė penkiakovės treneris Jurijus Moskvičiovas. – Svarbu, kad centras netaptų paprastu sporto internatu, o čia ugdomi būtų tik talentingi sportininkai. Blogai, kad suaugę ir patyrę sportininkai, pasaulyje užimantys 10-15 vietas, negauna stipendijų.“
Pavyzdžiui, prieš Atėnų olimpiadą Lietuvos šiuolaikinei penkiakovei buvo skirta 300 tūkst. litų ir žaidynėse buvo iškovotas vienas medalis, vėliau suma išaugo iki 366 tūkst. ir iš Pekino jau buvo parvežti du medaliai.
Pasiteisina LOSC priklausantys minicentrai kituose Lietuvos miestuose.
„Po Atėnų olimpiados pradėjo veikti toks minicentras Klaipėdoje. 2009 metais jo atstovai sunkiaatlečiai jau iškovojo Lietuvai tris medalius, o dar vieno tikimės iš netrukus Korėjoje prasidėsiančio pasaulio čempionato. Džiugina jaunųjų Aurimo Didžbalio ir Aleksandros Stepanovos rezultatai. Taigi būtina, kad centrai būtų finansuojami, o geri pasiekimai įrodo jų tikslingumą“, – įsitikinęs Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės treneris Bronislovas Vyšniauskas.
„Panevėžyje minicentras veikia jau 12 metų. Pekino olimpiadoje iš 9 dviratininkų – 8 buvo iš Panevėžio olimpinio centro. Tie centrai tikrai labai reikalingi, tik reikia užtikrinti jų finansavimą“, – pastebėjo dviračių sporto treneris Valerijus Konovalovas.
„Tie pinigai turi būti skiriami ne kažkam, o mūsų treniruotėms. Jei finansavimas sumažės dar 2/3, sėdėsime namuose ir man, šaulei, patekti į olimpiadą padėti galės tik stebuklas, – teigė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė. – Prašome pinigų mokomajam darbui. Nėra bazių, nėra šaudyklų – nebus ir rezultatų.“
JSRK posėdyje buvo nutarta sudaryti darbo grupę iš artimai su sportu susijusių žmonių, kuri ištirtų, koks LOSC darbas yra geriausias šiomis sunkmečio sąlygomis.
Druskininkuose beveik už 10 mln. sutvarkytas laukas statyboms
Antras JSRK posėdžio darbotvarkės klausimas buvo skirtas sporto bazių finansavimui iš valstybės investicijų programos (VIP) ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų.
Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Mykolas Kačkanas pristatė, kad šiuo metu yra vykdomos trys programos: 2011 metų Europos krepšinio čempionatų arenų statybų ir renovacijos, bendrai VIP su ES vykdomi projektai ir nebaigtų centrų baigiamieji darbai.
„Krepšinio čempionatui statomos Kauno ir Klaipėdos arenos, rekonstruojama Alytaus salė. Bendrai su ES bus rekonstruojami Elektrėnų ledo rūmai, Kauno „Girstučio“ sporto centras, kuriame bus du 50 ir 25 metrų baseinai, statomas žiemos sporto centras Ignalinoje, kuriamos universalios sporto aikštelės prie mokyklų. ES 2009 m. tam skyrė 74 mln. litų, o 2010-12 m. žada dar 40 mln.“, – informavo M. Kačkanas.
Daugiausia ginčų sukėlė Druskininkų sporto centro statybos.
„Jau 9,2 mln. litų investuota į Druskininkus, o ten plynas laukas ir vienas karkasas. Įdomu, kokiais įkainiais ten atliekami darbai ir ar neverta jų stabdyti?“, – domėjosi Ž. Šilgalis.
„Buvo parengta 10 ha teritorija, kur 3 ha buvo miškas. Tiek kainavo teritorijos parengimas, kelmų rovimas“, – teisinosi M. Kačkanas ir kvietė JSRK narius patiems pamatyti objektą.
Sportas - Europos Sąjungoje neremiama sritis
Posėdyje dalyvavę Finansų ministerijos atstovai priminė, kad sportas ES nėra prioritetinė ir remiama sritis, panašiai, kaip krašto apsauga. Todėl finansavimas gali būti gaunamas tik per turizmo ir viešųjų erdvių tvarkymo programas.
Taip buvo reaguota į pastabą, kad ministerija pažeidžia Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą.
„Lėšas skaičiuojame pagal įstatymo nuostatas. Kai vyksta valstybės biudžeto mažinimas, mažėja ir lėšos KKSD, kuris pats perskirsto lėšas“, – sakė Finansų ministerijos biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė.
Tuo tarpu KKSD generalinio direktoriaus pareigas laikinai einantis Ritas Vaiginas nerimavo, kad Lietuvos sportui netrukus gali būti nurėžta 100 proc. lėšų.
„Vasarą atsiųstame Finansų ministerijos projekte siūloma 2010-11 m. Lietuvos sportui skirti 24,4 mln. litų kartu įskaičiavus ir 19 mln. fondo lėšų, nors fondo eilutė turėtų būti atskira, o ne iš „bendro katilo“, – kalbėjo R. Vaiginas. – Jei iš šių pinigų sumokėsime 4 mln. privalomųjų rentų ir 1,73 mln. už Europos krepšinio čempionato organizavimą, kas liks Lietuvos sportui? Fondo lėšos turi būti nejudinamos.“
