Vienas geriausių šalies lengvosios atletikos specialistų Aleksas Stanislovaitis po ilgos pertraukos galėjo stebėti čempionatą iš šalies. Aprimus pirmenybių aistroms DELFI užrašė eksperto mintis apie varžybas.
„Keistas jausmas. Nuo 1997 metų pats dalyvaudavau visuose čempionatuose. Suprantu, ką tai reiškia sportininkams, žinau, kur jie patenka.
Lietuva yra stiprus pasaulio lengvosios atletikos vidutiniokas. Pagrindinis uždavinys šalies rinktinės nariams yra garbingai atstovauti Lietuvai ir rodyti asmeninius rezultatus. Tai turi būti atskaitos taškas. Jau siūliau, kad mūsiškiams normatyvas važiuoti į pasaulio čempionatą turi būti aukštesnis, negu yra faktiškas“, - DELFI sakė A. Stanislovaitis.
Jis sutiko plačiau paaiškinti šią normatyvinę subtilybę.
„Tarkime, jei vyrų šuolyje į aukštį pasaulio čempionato normatyvas yra 2,25 m, tai lietuviams jis turėtų būti padidintas iki 2,32 m. Tada Lietuvos sportininkas, įveikęs tokį aukštį, tarptautinėse varžybose būtų tarp lyderių, o ne autsaiderių.
Tai būtų papildomas iššūkis ir treneriams. Svarbu, kokią kartelę saviškiams iškelsime, tada galėsime ir reikalauti rezultatų. Reikia ne tik įvykdyti normatyvus, reikia būti pasirengus svarbiausiems sezono startams. Lietuviai normatyvus įvykdo, bet pasiklysta patekę tarp pajėgiausių pasaulio atletų“, - teigia A. Stanislovaitis.
V. Aleknai medalių niekas lengvai nedalina
A. Stanislovaitis tikisi, kad V. Alekna Berlyne likęs vos per pusmetrį nuo medalio dar džiugins mums pergalėmis.
„Konkurencija pasaulio lengvojoje atletikoje – nežmoniška. Net V. Aleknai niekas medalių lengvai nedalina. Virgilijus nuo 1998 metų Europos čempionato Budapešte, kur iškovojo bronzą, iki pastarojo starto Berlyne nėra tarp planetos disko metikų užėmęs žemesnės negu 4-osios vietos. Ką, tai blogas rezultatas?“, - retoriškai klausia A. Stanislovaitis.
(V. Aleknos pastarojo dešimtmečio rezultatai: 1998 m. EČ, Budapeštas – bronza, 1999 m. PČ, Sevilija – 4 vieta, 2000 m. Sidnėjus, OŽ – auksas, 2001 m. PČ Edmontonas – sidabras, 2002 m. Miunchenas, EČ – sidabras, 2003 m. PČ, Paryžius – auksas, 2004 m. Atėnai, OŽ – auksas, 2005 m. PČ, Helsinkis – auksas, 2006 m. EČ, Gioteborgas – auksas, 2007 m. PČ, Osaka, - 4, 2008 m. Pekinas, OŽ - bronza, 2009 m. PČ, Berlynas – 4 - DELFI).
Lengvosios atletikos treneris mano, kad V. Aleknai kiek trukdė ir pasikeitęs disko metimo varžybų Berlyne formatas.
„Virgilijui trukdė ir tai, kad pirmą kartą tarp kvalifikacijos ir finalo nebuvo laisvos dienos. Jaunesniems atletams tai nekenkė, o mūsiškiui – kiek pritrūko šviežumo. Pastebėjau, kad paskutiniu – šeštuoju bandymu - V. Alekna keitė strategiją ir didino išmetimo kampą. Sunku pasakyti, kas būtų, jei diskas būtų nepataikęs į apsauginį tinklą“, - svarstė A. Stanislovaitis.
Pašnekovas pritaria Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidento Eimanto Skrabulio žodžiams, kad V. Aleknai, kaip ir Arvydui Saboniui, galima jau dabar statyti paminklus.
„Pritariu 100 proc. Įsivaizduokite jį Berlyne slėgusią atsakomybę. Nereikia lyginti varžybų Jurbarke su pasaulio čempionato Berlyne aplinka. Tikiu, kad V. Alekna dar tars savo svarų žodį. Jis tikras profesionalas ir labai intelektualus sportininkas“, - diskininką gyrė specialistas.
Lietuvis išmokė mėtyti savo konkurentus
Lietuvoje neesant tinkamų sąlygų treniruotis V. Alekna ilgus metus rinkdavosi stovyklas Estijoje ir Lenkijoje.
„V. Alekna anksčiau išmokė estus mėtyti diską, dabar - lenkus. Stovyklose lietuvio visi metimai būsimų varžovų buvo ir yra filmuojami, klasifikuojami ir analizuojami. Estai net rengia tarptautinius mokamus seminarus diskininkams, kuriuose rodo V. Aleknos ir jo padėjėjo Zigmo Živatkausko sugalvotus pratimus“, - pasakoja A. Stanislovaitis.
Kitų lietuvių rezultatus reikia vertinti santūriai ir objektyviai
„Ėjikės K. Saltanovič 8-ąją vietą vertinčiau be galo gerai, o štai vaikinukas Vilius Mikelionis - nuvylė. Donatas Škarnulis po Pekino olimpiados pakeitė trenerį, jam reikėjo naujų emocijų. Jo 14-ąją vietą 50 km rungtyje vertinu teigiamai, nes rezultatas buvo netoli geriausio asmeninio.
Tadas Šuškevičius „išėjo“ iš 4 valandų limito ir aš tuo džiaugiuosi“, - vertino A. Stanislovaitis.
Maratonininkė Ž. Balčiūnaitė pasaulio čempionate užėmė 19-ąją vietą. Gerai tai ar blogai?
„Živilė ir jos treneris Romas Sausaitis – patys nusivylę savo pasiekimu. Kaip čia pažiūrėjus? Maratonas drauge su 100 m bėgimo sprintu yra masiškiausios lengvosios atletikos rungtys, kur gilias tradicijas turi Kinija ir Japonija. Živilė su treneriu daug tikėjosi iš pasaulio čempionato, įdėjo viską, bet... Per sunkias varžybas išlenda senos traumos“, - pastebėjo A. Stanislovaitis.
Rezultatų nebus be bazių
Lietuvos lengvaatlečiai negalės siekti aukštų rezultatų be šiuolaikinių bazių.
„Tarptautinę federaciją sudaro 212 valstybių, sportuoja minios atletų, bet tik vienetai įvykdo pasaulio čempionatų normatyvus. Konkurencija – milžiniška, nes visi siekia kuo aukštesnių vietų. Lietuvoje neturime bazių – tik Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, o Vilniuje, kuris turi tris olimpinius čempionus - Remigijų Valiulį, Romą Ubartą ir V. Alekną – padėtis tiesiog tragiška.
Norinti nuimti derlių, reikia prieš tai kažką į jį investuoti. Situaciją reikia pradėti vertinti objektyviai, o ne reikalauti medalių.
Lietuvos lengvaatlečiams svarbiose varžybose turi rūpėti tik rezultatas, o ne tai, ką valgyti, kur įsigyti startukus ir panašiai“, - DELFI pabrėžė sporto šakos specialistas.
Posovietinio bloko krizė
A. Stanislovaitis atidžiai seka pasaulinės lengvosios atletikos tendencijas.
„Krizė apėmė buvusias sovietinio bloko valstybes: Rusiją, Bulgariją, Vengriją, Rumuniją, Ukrainą, Baltarusiją. Nesisekė Kinijai bei Vokietijai, nes jos naudojo vienokią rengimosi metodiką su tam tikromis „atstatomosiomis priemonėmis“.
Tuo metu Vakarai pasitelkė technologijas ir mokslą. Stebina JAV, Jamaika ir Pietų Afrika, kurie mokosi iš vieni iš kitų ir kolegų“, - pokalbį baigė A. Stanislovaitis.
Lietuvių rezultatai 2009 m. pasaulio čempionate:
disko metimas: V. Alekna - 4-oji vieta (29 dalyviai);
20 km ėjimas: K. Saltanovič - 8 (48);
50 km ėjimas: D. Škarnulis - 14 (74);
50 km ėjimas: T. Šuškevičius - 17 (47);
rutulio stūmimas: A. Skujytė -17 (28);
maratonas: Ž. Balčiūnaitė - 19 (71);
1500 m bėgimas: I. Krakoviak - 22 (42);
20 km ėjimas: B. Virbalytė 24 (48);
ieties metimas: I. Jakubaitytė - 24 (31);
800 m bėgimas: I. Krakoviak - 27 (43);
disko metimas: Z. Sendriūtė - 31 (39);
100 m b. bėgimas S. Tamošaitytė - 31 (38);
20 km ėjimas: V. Mikelionis - 45 (50);
trišuolis: M. Dilys - 36 (45);
Ieties metimas: T. Intas - 43 (47);
maratonas: R. Kergytė - 52 (71).
